„Pilnatis“, – vieningai nutariame, numojame ranka, palaukiame, kol ši mėnulio fazė praeina, ir, jei atvirai, į tokią informaciją reaguojame šaltakraujiškai.
Bet sunku nereaguoti, kai nepriklausomai nuo tikrosios mėnulio fazės kiekvieną sekmadienio vakarą pamatai pilnaties paveiktą trijulę – LRT laidos „Mėnulio fazė“ vedėjus – Andrių Rožicką, Beatą Tiškevič-Hasanovą ir nežinia kaip ten atsiradusį Andrių Mamontovą.
Atrodo, kad pastarasis jau ir pats sau pateikė hamletišką klausimą „Būti ar nebūti?“. Populiarus muzikantas, teatro ir kino aktorius, sukūręs įsimintinų vaidmenų ir – galima drąsiai teigti – įsiamžinęs Lietuvos kino ir teatro istorijoje, dabar atlieka beviltišką trečio brolio vaidmenį LRT laidoje „Mėnulio fazė“. Kodėl? Ar jo kolekcijoje trūko laidos vedėjo amplua? O gal saisto neapdairiai pasirašyta sutartis ir milžiniškas honoraras?
„Žiūrovai turbūt mano, kad tebežiūri tą pačią laidą“, – savikritiškai papokštauja dainininkas, kai ir trečioje laidoje nieko naujo be Beatos pasistrikinėjimų, pakikenimų ir su didžiuliu pasimėgavimu A.Rožicko tariamų replikų taip ir neišgirsti bei nepamatai.
Ką įdomaus galėjome sužinoti bent vienoje laidoje, kuri užėmusi ne tik eterį, bet ir prabangią LRT didžiąją studiją? Kad Beatai „jos dienos“? Ne, ne jos, o „tos dienos“. Arba kad A.Mamontovas, anot žaismingosios Beatos, yra „toks kažkoks apsišikęs“?
Ką dar? Kad neseniai 50-metį atšventusi Daina Bilevičiūtė yra „stora boba“. Kad ji kartu su Radžio gerbėja (būkime pakantūs, kiekvienas turi savo muzikinį skonį ir kultinius atlikėjus) Raisa Šarkienė vertos pasityčiojimo LRT eteryje? Nes tai rimta! Rimta taip, kad net reikia tai išsamiai aptarti! Kaip?
Štai čia A.Mamontovui ir kliūna svajonių vaidmuo – suvaidinti D.Bilevičiūtę! A.Rožickui nusišypso laimė tapti ponia Raisa, o B.Tiškevič-Hasanova įsikūnija į kietą žurnalistę. Mizanscena, akivaizdžiai įdomi ir juokinga tik patiems jos kūrėjams.
Kam į laidą kviesti svečius? Pavyzdžiui, režisierių Igną Jonyną, kurio „Lošėjas“ siautėja Lietuvos kino teatruose šluodamas nerealų pelną ir triuškindamas Holivudo įsibrovėlius. Svečiui leidžiama ištarti vos kelis žodžius, kaip ir kitai, tiesiai iš Londono atskubėjusiai viešniai – režisierei Daliai Ibelhauptaitei.
Kalbant žargonu, kurio, kaip ir kalbos svetimybių, nestokojama laidoje, „krūčiau“ būtų buvę pranešti, kad jie turi dalyvauti, bet nedalyvaus. Ir, žiūrėk, jau juokinga!
Kiekviena laida turi turėti stuburą: struktūrą, turinį, režisūrą. Iš LRT televizijos eteryje sekmadienio vakarą pasirodančios laidos norėtųsi šiek tiek daugiau nei „malonumo“, kurį vedėjai žada suteikti žiūrovams lengvai improvizuodami ir vis dar beviltiškai ieškodami kaip. Žinoma, vykdydamas kilnią misiją, kurios kryžių LRT televiziją yra užsidėjusi greičiausiai iki pasaulio pabaigos, malonumo nepatirsi.
„Mes leidžiame sau jaustis puikiai ir manome, kad jeigu mums patinka, tai ir jums patinka“, – atsisveikindamas liaupses sau žeria A.Rožickas, šalia smagiai strapaliojant partnerei.
O kad patiktų dar labiau, pakiliu tonu perskaito ilgą geradarių sąrašą, iš kurio pagaliau sužinai bent šį tą konkretaus: kas kūrė laidą, logotipą, kas grojo, rėmė, kas darė Beatai makiažą ir paskolino suknelę, kas siuvo A.Mamontovui ir A.Rožickui kostiumus.
Tai informacija, kurios eiliniai žiūrovai nežiūri ir neklauso. Tačiau artėjant 2015-ųjų sausiui, kai LRT televizijoje bus uždrausta komercinė reklama, matyt, reikia atidirbti su kaupu.
Todėl dar kelios minutės brangaus ir mūsų visų apmokamo LRT eterio laiko (kurio minutė kainuoja 10 000 litų be PVM) skiriama tam, kad sužinotume, ant kokio baldų gamintojo sofos sėdėjo svečiai, atėję į laidą per mėnulio pilnatį.
„TV antena"
