„Svarbiausia – noras ir pasiryžimas keistis. Savanorių mokymai trunka pusmetį – per tą laiką pamačiau psichologijos esmę, daug sužinojau, išmokau geriau bendrauti su žmonėmis. O ryžtas savanoriauti būtent „Jaunimo linijoje“ tik sustiprėjo“, - pasakojo Aleksejus Šabliukas.
Teko išmokti lietuvių kalbą
A.Šabliuką į „Jaunimo linijos“ savanorių mokymus atvedė turiningo laisvalaikio paieškos prieš dvejus su puse metų, kai dar studijavo universitete.
Laisvai bendraujantis, romus ir nuoširdžiai besišypsantis kompiuterinės fizikos specialistas dabar apgailestauja, kad „Jaunimo linijos“ neatrado anksčiau, kai studentišką laisvalaikį užimdavo filmai, kompiuteriniai žaidimai ir susitikimai su draugais.
„Psichologijos ir medicinos studentus su galimybe tapti savanoriu supažindina dėstytojai, o aš apie nežinojau nieko. Apie „Jaunimo liniją“ išgirdau iš savo sesers po to, kai prasitariau jai apie savo norą nuveikti ką nors prasminga. Idealus laikas būti savanoriu – studijų metai, kai kiekvienas gali atrasti laisvo laiko“, - savo patirtimi dalijosi Aleksejus.
Nors studijavo tiksliuosius mokslus, vaikinas prisipažino visada domėjęsis psichologija. Ir jis toks ne vienas.
Anot Aleksejaus, „Jaunimo linijoje“ savanoriais dirba daug kitų programuotojų ir kitų su tiksliaisiais mokslais susijusių žmonių – nebūtina studijuoti psichologijos, kad galėtum išklausyti ir suprasti, o įgūdžius sustiprina savanorių kursai.
„Iš pradžių net nemokėjau lietuvių kalbos, tačiau net ir tai nesutrukdė pasiekti savo tikslą. O mokymų metu ir pats pradėjau kalbėti lietuviškai“, - prisipažino jaunuolis.
Į mokymus atvedė priminimas telefone
Kai Aleksejus apsisprendė tapti „Jaunimo linijos“ savanoriu, registruotis į mokymus buvo jau per vėlu – jų teko laukti iki rudens. Vaikinas pasakojo, kad per vasarą visai pamiršo kursus, bet apie juos jam priminė žinutė telefone.
„Anksčiau galvojau, kad savanoriais tampa neįdomūs, pasyvūs žmonės, kuriems patiems reikia pagalbos. Tačiau vos atėjęs į mokymus visiškai pakeičiau savo nuomonę. Savanoriai – motyvuoti, išsilavinę, protingi ir apsiskaitę žmonės, prie mūsų prisijungia net verslininkai ar šeimas sukūrę žmonės“, - pasakojo jis.
Vaikinas taip pat džiaugėsi, kad susirado naujų draugų, o savanorio pareigos neapsiriboja mokymais ir atsakinėjimu į skambučius – specialūs kursai leidžia nuolat kelti kvalifikaciją, tobulėti.
Dalijasi ir vargais, ir džiaugsmais
Ar kalbėtis su prislėgtais, į neviltį puolusiais žmonėmis nėra emociškai sunku?
Aleksejaus teigimu, pokalbio metu svarbiausia užduotis yra padėti žmogui suvokti savo tikrąją problemą, ją priimti, atpažinti savo jausmus – taip apibūdinama savanorių teikiama emocinė parama.
„Ne visada galime padėti išspręsti tikrą, giluminę problemą – svarbiausia yra suprasti. Galime padėti sukurti planą, nukreipti ten, kur jie gaus geresnę pagalbą. Mokymai mus tam paruošia, tačiau dirbant su jausmais dažnai reikalinga intuicija, įsijautimas į pokalbį ir kito žmogaus rūpesčius“, - pasakojo jis.
Aleksejus tvirtino, kad kiekvienas žmogus į tuos pačius bandymus teikti pagalbą gali reaguoti skirtingai, taigi savanoriai privalo elgtis atsargiai ir neskubinti, nespausti pašnekovo.
„Isivaizduokite, kad savanoris stovi viename kambaryje, o per atviras duris mato kitą kambarį, kuriame stovi jo pašnekovas. Išklausydami bandome pakviesti jį užeiti pro duris, atsistoti prieš mus, užmegzti ryšį. Vieni duris tiesiog uždaro padėdami ragelį, kiti lūkuriuoja prie slenksčio, o treti įeina ir stovi tiesiai prieš mus. Tačiau bet kurią sekundę telefone gali išgirsti padėto ragelio pypsėjimą. Reikia su žmonėmis elgtis atsargiai ir būti supratingam“, - pasakojo jis.
Tačiau vaikinas tikino, kad budintys savanoriai sulaukia ne vien rimtų ar emociškai sunkių pokalbių.
„Kartais mums paskambina žmonės, kuriems sunkiu metu suteikėme emocinę pagalbą. Skambina ir vaikai, kurie dalijasi džiaugsmu dėl gerų pažymių ar sėkmingos dienos“, - dėstė jis.
Po skaudžių išgyvenimų užuovėją rado „Jaunimo linijoje“
Petras (redakcijai tikrasis vardas žinomas) į savanorių gretas įstojo po keturių savižudybių artimoje aplinkoje.
Dvi iš jų vaikinas išgyveno labai skaudžiai, o po vienos iš jų teko ieškoti psichologo pagalbos.
„Mano aplinkoje yra daug žmonių, kurie yra linkę į savižudybę. Bendrauju su jais, stengiuosi padėti, tačiau nelaimė yra čia pat ir gali nutikti bet kada. Norėjau žinoti, kaip pagerinti situaciją ir sumažinti savižudybių skaičių ne tik savo, bet ir kitų aplinkoje, Skauda gi ne tiems, kurie išeina – skauda pasiliekantiems“, - kalbėjo Petras.
Šių metų vasarą savanorių mokymus sėkmingai pabaigęs vaikinas tikslą pasiekė antru bandymu – pirmą kartą jis neperėjo atrankos. Nors „Jaunimo linijoje“ jis dirba dar neilgai, vaikinas tikino, kad tokia veikla duoda naudos visiems – ir jam, ir visuomenei.
„Nusprendžiau, kad atėjo savanorystei tinkamas laikas – studijos buvo baigtos, turėjau darbą ir trūko savirealizacijos. Turiu šiam darbui tinkamas savybes ir matau, kad jos puikiai veikia“, - pasakojo pašnekovas.
Kalbėdamas apie savo bendraminčius, kitus „Jaunimo linijos“ savanorius, jis teigė niekur kitur nesutinkantis tiek daug pozityvių ir lengvai bendraujančių žmonių, su kuriais nesunku rasti bendrą kalbą ir užmegzti ryšį.
Svarbu atsisakyti išankstinio nusistatymo
Petro teigimu svarbiausias dalykas savanoriaujant „Jaunimo linijoje“ – gebėjimas išklausyti.
„Klausaisi – atsiranda ryšys, o ką daryti su tuo ryšiu, pasirenki pagal intuiciją – kartais žmogui užtenka išsipasakoti. Šis darbas kartais būna emociškai sunkus, tačiau mus išmoko, kaip su tuo susitvarkyti. Stengiamės neužsikrauti emocinės naštos“, - pasakojo jis.
Vaikino manymu, pokalbio metu privalu atsisakyti bet kokių išankstinių nusistatymų, nuomonių, vertinimų, nes šie vidiniai dalykai trukdo suprasti kitą žmogų.
Laisvai save išreiškiantis ir lengvai bendraujantis Petras tvirtino, kad anksčiau jis buvo kitoks, o pradėjęs dirbti „Jaunimo linijoje“ aiškiai pamatė didelę šiuolaikinio žmogaus ydą – nemokėjimą klausytis.
Išmoko nesusireikšminti
„Kursuose išmokau daug mažiau susireikšminti, – neslėpė Petras. – O tai labai praverčia bendraujant su savo aplinkos žmonėmis. Savanoriavimo patirtis papildė mano asmenybę, suteikė tvirtumo. Susipažinau su daug nuostabių žmonių“, - neslėpė Petras.
Jo įsitikinimu, didžiausias savanorio atpildas – kai žmogus nusimeta emocinį krūvį ir gauna emocinę paramą.
„Tokiais momentais suprantu, kad padariau savo darbą. Gera daryti gera“, - džiaugėsi vaikinas.
***
„Sumažink tylą“ - jau antrus metus vykdoma kampanija, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į savižudybių prevenciją. Kampanijos organizatoriai, „Jaunimo linijos“ savanoriai, ragina žmones savanoriauti, paaukoti ar sužinoti daugiau apie pagalbą sau ar artimiesiems.
Taip pat kviečiame dalyvauti portalo „Bendraukime“ kartu su „Jaunimo linija“ skelbiamame projekte „Sumažink tylą! Kalba vyrai“. Projekto metu pagrindinis dėmesys skiriamas vyrų savižudybių problemai ir prevencijai.
Esate neabejingas kitų likimui, anksčiau pats galvojote apie savižudybę, bet vis dėlto įveikėte sunkumus?O gal Jūs buvote tas, kuris pastebėjo ir sulaikė žudytis pasiryžusį brangų žmogų?Norite papasakoti, kas slegia Jūsų širdį?Pasidalykite savo istorija.
Savo rašinius galite įkelti per langą „Atsiųsk“ savo kompiuteryje arba iš karto iš savo telefono, naudodamiesi lrytas.lt mobiliąja versija. O galbūt labiausiai vertinate elektroninį paštą? Tuomet jūsų laiškų laukiame bendraukime@lrytas.lt.
