Anot krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, Lietuvos kariuomenė ketina sutelkti tam tikrus savo pajėgumus ir suformuoti greitojo reagavimo pajėgas, kurios galėtų reaguoti nedelsiant ir turėtų pakankamai kovinės galios užkirsti kelią priešiškų jėgų veiksmams šalies teritorijoje taikos metu.
J.Oleko teigimu, šiai priemonei efektyviai įgyvendinti būtina atlikti tam tikrus įstatymų pakeitimus.
Analizavo Ukrainos patirtį
Ministras pristatė įstatymo projektą dėl karinės jėgos naudojimo: „Išanalizavome savo praktiką, kariuomenės, Ukrainos patirtį, bendrą politinę situaciją. Vasarą buvo pratybos, kuriose buvo bandyta imituoti kariniai veiksmai“, – sakė ministras.
Ministro teigimu, analizės išvados parodė, kad šiuo metu yra nepakankamas įstatyminis reguliavimas dėl kariuomenės greito ir efektyvaus reagavimo, nepakankamos karių teisės ir įgaliojimai.
J.Olekas pabrėžė, kad kariuomenė turi į ginkluotus incidentus valstybės teritorijoje reaguoti tinkamai ir laiku: „Siūlome suteikti prezidentui įgaliojimus tiesiogiai reaguoti į ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, kai siekiama apsaugoti valstybės teritoriją. Siūlome leisti stabdyti civilinius orlaivius, komercinius laivus, kurie gali kelti pavojų. Kariuomenė turi turėti teisę panaudoti savo galią.“
Kariams – daugiau įgaliojimų
Ministro teigimu, kariams bus suteikta daugiau įgaliojimų – tokių kaip galimybė sulaikyti asmenį, patekti į patalpas ar pan.
Kariuomenės vadas generolas majoras Vytautas Žukas teigė, kad taikos metu kariuomenė taip pat turi gebėti reaguoti į tam tikras situacijas: „Tiesioginei agresijai atremti esame pasiruošę veikti pagal parengtus planus. Situacija tokia, kad grėsmė gali kilti labai greitai, tai rodo, jog kariuomenė turi gebėti veikti greitai ir turėti greitojo reagavimo pajėgų.
Turime reaguoti į hibridinio karo grėsmes, nes toks karas gali kilti bet kuriuo metu. Pasikeitusi situacija neužtikrina greito reagavimo į grėsmes. Greitojo reagavimo pajėgos imtų veikti iš karto dar iki karo grėsmės ar mobilizacijos paskelbimo.“
Sureaguotų per dvi valandas
V.Žuko teigimu, greitojo reagavimo pajėgas sudarys dvi kovinės grupės, kuriose bus po aštuonis šimtus karių. Į šias grupes numatoma įtraukti karines oro, specialiųjų operacijų ir logistinio aprūpinimo pajėgas. „Rengtis hibridinėms grėsmėms reikia jau dabar, kad kariai pradėtų kartu treniruotis ir pan.
Paklaustas, kaip tokia tvarka atrodytų praktiškai, jei Lietuvoje būtų pastebėti žalieji žmogeliukai, ministras juokavo, kad spalvos gali skirtis, bet paaiškino, kad ir anksčiau, pavyzdžiui, nukritus orlaiviui Lietuvos teritorijoje, būtų aiškesnis veiksmų scenarijus.
J.Oleko teigimu, kad kariuomenė pajudėtų į incidento vietą, prezidentė turėtų pasirašyti dekretą ir taip suteikti kariams reagavimo galimybę. Į incidentus kariuomenė sureaguotų maždaug per dvi valandas.
Specialiųjų pajėgų batalionų reakcijos laikas bus nuo dviejų valandų iki paros, o likusios kariuomenės reagavimo laikas ir veiksmų seka būtų tokia, kokią numato parengti gynybos planai.
„Donecko oro uostas laikosi jau pora mėnesių, juk maža teritorija, o puolama iš visų pusių, nenoriu leistis į svarstymus, koks galėtų būti atsilaikymo terminas“, – sakė kariuomenės vadas, paklaustas, kiek laiko pavyktų greitojo reagavimo pajėgoms atsilaikyti priešo puolimo atveju, o ministras J.Olekas pridūrė, kad pajėgų gebėjimo atsilaikyti prieš priešo puolimą būtų „tiek, kiek reikės“.
