Lietuvos „maltiečiai“ antradienį pristatė savąją Maltos ordino 900 metų istorijos ir „maltiečių“ humanitarinės veiklos Lietuvoje minėjimo programą, kurioje eitynės per Vilniaus senamiestį vilkint naują uniformą, labdaros koncertas Valdovų rūmuose ir aukščiausio Maltos ordino apdovanojimo eksponavimas.
Ketvirtadienį iškilminga „maltiečių“, Maltos ordino pagalbos tarnybos savanorių iš visos Lietuvos, jų bičiulių, užsienio svečių kolona, pasipuošusi „maltiečių“ simbolika, su vėliavomis ir transparantais, lydima raitelių ir Lietuvos kariuomenės orkestro, per Rotušės aikštę žygiuos Didžiąja ir Pilies gatvėmis Valdovų rūmų link.
Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyks „maltiečių“ padėkos koncertas, kuriame labdaringai dalyvaus būrys Lietuvos atlikėjų – nuo operos solistės Nomedos Kazlaus iki Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivės Kotrynos Juodzevičiūtės ir Eglės Špokaitės baleto mokyklos auklėtinių.
Tarp renginio svečių, be valstybės, diplomatinio korpuso atstovų, kultūros, akademinės visuomenės žmonių, bus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Mikalojaus Radvilos Juodojo 13-os kartos ainiai kunigaikščiai Maciejus Radziwilla ir Mikolajus Konstanty Radziwilla. Dar vienas iškilmių momentas – aukščiausio Maltos ordino apdovanojimo – Didžiojo garbės ir atsidavimo kryžiaus pristatymas. Specialiai šiam renginiui jį atsiuntė Didžiojo Maltos ordino magistro biblioteka-muziejus. Trims mėnesiams jis yra skolinamas LDK Valdovų rūmų ekspozicijai.
Šventiniu akcentu taps ir „maltiečių“ uniforma, kurią sukūrė dizaineris Robertas Kalinkinas, labdaringai pasiuvo savanoriai. Pasak R.Kalinkino, jam ir Lietuvos „maltiečiams“ norėjosi aprangos, kuri būtų klasikinė ir išraiškinga, skleistų žinią apie ją vilkinčių žmonių veiklą. Tamsiai mėlynas kostiumas su „maltiečių“ spalvų – raudonos ir baltos – aksesuarais, sukarinta detalė – aukso spalvos sagos su herbais – nuo šiol bus „maltiečių“ skiriamasis ženklas.
„Tačiau svarbiausia – ne drabužis, o vertybės, kurias puoselėja Maltos ordinas. Stengiamės vadovautis ordino šūkiu „Tikėjimo saugojimas ir pagalba vargstantiems“, populiarinti savanorystę ir labdaringą darbą, vykdyti veiklą, kuri atitiktų ordino dvasią, ir kartu būti šiuolaikiški. „Modernūs savo tradicija“ – taip galėtume prisistatyti“, – sakė vienas „maltiečių“ Bronius Einaras.
Lietuvos „maltiečiai“ – Maltos ordino pagalbos tarnyba – įkurta prieš dvidešimt metų. Ji suvienijo žmones, pasiryžusius padėti kitiems: sunkiau besiverčiantiems, kamuojamiems ligų ar negalios, neturintiems artimųjų.
Tai dalis visame pasaulyje veikiančio ir daugiau kaip 900 metų socialinę pagalbą teikiančio Maltos ordino, kuris savo veikloje vadovaujasi šūkiu „Tikėjimo saugojimas ir pagalba vargstantiems“.
Šiuo metu Lietuvos Maltos ordino pagalbos tarnyba vienija apie tūkstantį savanorių ir įgyvendina daugiau kaip dešimt įvairių socialinių projektų. Svarbiausi jų – „Maistas ant ratų“ bei „Globa namuose“. Kelis kartus per savaitę „maltiečiai“ veža šiltą maistą beveik 400 vargingai gyvenančių senolių, o iš viso globoja du tūkstančius vienišų, žemiau skurto ribos gyvenančių senų žmonių. Plačiausiai žinoma akcija „Maltiečių“ sriuba“. Kita veikla – pagalba neįgaliesiems, vaikams iš socialinės rizikos šeimų. „Maltiečiai“ yra įsteigę 10 socialinių vaikų dienos centrų, organizuoja savanorystę ir jaunimo socialinę veiklą 28 vietovėse.
„Pamažu „maltiečiai“ Lietuvoje skiepija mintį, kad ne tik valdžia, bet ir mes patys esame atsakingi už savo sunkiai gyvenančių piliečių likimą, galime jiems veiksmingai padėti, mažinti socialinę atskirtį“, – pabrėžė „maltiečių“ atstovas Eitvydas Bingelis.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad jų nevyriausybinė organizacija vis konstruktyviau bendradarbiauja su Lietuvos valstybinėmis, savivaldybių įstaigomis.
Maltos ordino, vienos seniausių katalikiškos Europos struktūrų, labdaringos veiklos ištakos siekia 1048 metus, kai Šventąją Žemę lankantys krikščionys, vadovaujami vienuoliškos bendrijos, gavo leidimą Jeruzalėje statyti Šv.Jono bažnyčią, konventą ir ligoninę, kuri rūpintųsi atvykstančiais piligrimais. 1113 m. vasario 15 d. bule „Pie Postulatio Voluntatis“ popiežius patvirtino Šv.Jono ligoninės steigėjų išskirtinį nepriklausomo ordino statusą.
Dabar Maltos ordinas pasaulyje turi daugybę ligoninių, medicinos pagalbos tarnybų, socialinės pagalbos struktūrą – senelių namus, mirštančiųjų globos namus, išplėtotą socialinių paslaugų tinklą.
Maltos ordino veikloje dalyvavo ir garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų – Radvilų bei Pacų – giminės atstovai. Jie tuometėje Europoje garsėjo ne tik kaip mecenatai, savo filantropine veikla, bet ir pagalba varguomenei.
Istoriko Deimanto Karvelio teigimu, Maltos ordino ryšiai su Lietuva yra aiškiai apčiuopiami, nors iki šiol nei lenkų, nei lietuvių istoriografijoje nėra parašyta nė vieno fundamentalaus veikalo apie Maltos ordino istoriją Lietuvoje.
„Iš pradžių tai buvo karinis ordinas, bet jau per Kryžiaus žygius Palestinoje pradėjo praktikuoti socialinės šalpos, karitatyvinę veiklą. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. antroje pusėje–XVII a. pradžioje lietuvių visuomenės elitas rinkosi: išsaugoti katalikišką ar rinktis protestantišką kelią. Katalikiškoje bajorų aplinkoje – iškiliausioje per visą Lietuvos istoriją Radvilų šeimos vienoje šakų, kuri prasidėjo nuo Mikalojaus Radvilos Juodojo vaikų, ypač Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, garsėjusio, kaip katalikiško pamaldumo gynėjas, galime matyti pirmuosius „maltiečius“, – pasakojo istorikas.
Istoriko duomenimis, ir dabartinės etninės Lietuvos teritorijoje yra vietų, kuriose Maltos ordino veikla tęsėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios, pavyzdžiui, Taujėnų dvaras, priklausęs Radviloms ir po tarpukario žemės reformos. Iki 1939 m. čia galima atrasti „maltiečių“ veiklos pėdsakų.
