Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys Albinas Klizas įsitikinęs, kad toks parengimas gimnazijose ir vidurinėse mokyklose yra būtinas.
„Vaikai nieko nemoka, jie gyvena visai kitokiais dalykais. Jie nors gatvėse apsigintų, turėtų supratimą, kaip ginklais naudotis. Kuo mes garantuoti? Gali ir pas mus karinių konfliktų pasitaikyti“, – apie karą Ukrainoje kalbėjo A.Klizas.
Kodėl nutrauktas karinis mokymas?
Greitai 70-metį švęsiantis vyras prisimena, kaip mokykloje, vyresnėse klasėse, mokėsi kuo greičiau išardyti ir sudėti šautuvus, žygiuoti, šaudyti. Mokykloje buvo rengiamos šaudymo varžybos. Jo įsitikinimu, tokie dalykai jauną žmogų verčia pasitempti.
Grąžinti karinį parengimą į mokyklas, anot A.Klizo, turėtų Krašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos. „Viską reikėtų pradėti nuo nulio. Kad vaikai bent turėtų supratimą“, – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys.
Jo manymu, nutrauktas karinis parengimas mokyklose – „pramautas dalykas“.
Paklaustas, ar nesibaimina, kad vaikai mokyklose pradės šaudyti vieni į kitus kaip kartais daroma Amerikoje, sakė netikįs, kad taip įvyktų. „Ne vienus metus statėme šaudyklas (prie mokyklų. – Red.) ir mokėme vaikus. Nemanau, kad tai nutiktų“, – tvirtino pašnekovas.
Karinio parengimo mokyklose pasigenda ir Seimo narys Algirdas Patackas. Tokią nuomonę jis išsakė, kai Seime virė diskusija, ką daryti su į Rusiją važiuojančiais Lietuvos moksleiviais.
Mokiniai šalies neišgelbės
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis neskuba atsakyti, reikia ar nereikia Lietuvos mokyklose karinio ugdymo.
„Švietimo ir mokslo ministerija privalomąjį karinį ugdymą vertina kaip galimą diskusijų temą. Sulaukiame siūlymų įvesti ir privalomus teisės pagrindus, daugiau pamokų skirti pilietiškumui ugdyti, kūno kultūrai ir kt. Pokyčius reikia daryti tik viską gerai įvertinus ir žinant, kokių dalykų ir veiklų atsisakysime įvesdami naujus dalykus“, – aiškino ministras.
Jis siūlė privalomojo karinio ugdymo šalininkus pasidomėti alternatyvomis. „Mokiniai dalyvauja jaunųjų šaulių veiklose, jiems skirtose vasaros stovyklose. Būtent tokias formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklas ir siūlytumėme plėtoti, populiarinti“, – teigė D.Pavalkis.
Šiuo metu mokyklose nacionalinio saugumo klausimus mokiniai esą aptaria per pilietiškumo pagrindų ir istorijos pamokas. Vienuoliktoje klasėje galima pasirinkti kūno kultūros krašto gynybos modulį, kuris parengtas kartu su Krašto apsaugos ministerija, kur su mokiniais užsiima pedagoginę kvalifikaciją turintys karininkai.
Ministras ragino nedėti vilčių, kad šalį per karinius konfliktus išgelbėtų mokiniai. „Mokykla yra svarbi institucija, bet nėra pagrindo tikėti, kad vaikai gali išspręsti mūsų šalies saugumo problemas. Reikalingi kito lygmens ir sudėtingesni sprendimai, gal net ir šauktinių kariuomenės atkūrimas. Bet apie tai geriau išmano nacionalinio saugumo ekspertai ir jie, matyt, pasiūlys racionaliausius sprendimus“, – aiškino D.Pavalkis.
Privalomojo karinio ugdymo mokyklose, anot švietimo ir mokslo ministro, buvo atsisakyta maždaug prieš 25-erius metus. Tuomet karinis ugdymas buvo laikomas sovietiniu palikimu – mokyklos militarizavimo, rusinimo (karinis ugdymas ir lietuviškose mokyklose vyko rusų kalba) ir papildomos politinės kontrolės priemone.
