Bet lazda turi du galus. Krito ir akcijų indeksai. O tai ir Lietuvai nieko gera nežadantis signalas.
O Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Ch.Lagarde jau perspėjo, kad euro zona, į kurią netrukus įsilies ir Lietuva, gali vėl nugrimzti į recesiją. Šis nerimas siejamas su prastėjančiais ES ūkio varikliu laikomos Vokietijos ekonomikos rodikliais.
Tokios prognozės jau vėsina ir euro įvedimą tvirtai remiančių bankų ekspertų entuziazmą – dabar jie kalba, kad šio žingsnio nauda pasijus ne iškart, o tik vidutiniu ir ypač ilguoju laikotarpiu.
Pasaulinės ekonomikos dangų niaukia ir žinios apie lėtėjantį Kinijos ūkio augimą. Atsižvelgus į faktiškai jau vykstančio Vakarų šalių ir Rusijos ekonominio karo pasekmes, bent kitais metais palankių išorės sąlygų Lietuvos ekonomikai neverta tikėtis.
Vis dėlto daugelis ekspertų mano, kad Lietuvos ūkis pajėgus atlaikyti nepalankių išorės aplinkybių spaudimą ir turėtų išvengti naujo nuosmukio, tik augimas bus lėtesnis, nei buvo prognozuojama.
TVF misijos Lietuvoje vadovas Ch.Klingenas pareiškė, kad nederėtų pernelyg sureikšminti Rusijos prekių embargo poveikio Lietuvos ūkiui, bet visuma išorinių aplinkybių verčia mažinti kitų metų mūsų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes.
Dabar TVF prognozuoja, kad Lietuvos BVP kitąmet augs ne 3,4 proc., kaip planuoja mūsų šalies Finansų ministerija (FM), bet 3,1 procento. Nors skirtumas neatrodo esminis, 2015 metų biudžetą FM grindžia būtent 3,4 proc. BVP augimo prognoze. Apsirikus net ir 0,3 proc., bus sunkiau surinkti į biudžetą planuojamas įplaukas.
Lietuvai būtų pavojinga didinti biudžeto deficitą, nes jis vis dar nesubalansuotas – įtraukus ir ES paramos lėšas, išlaidos viršys pajamas 342 mln. eurų.
Žinoma, jei dėl lėtesnio ūkio augimo nepavyktų surinkti planuojamų įplaukų į biudžetą, deficitas dar išaugtų arba tektų mažinti išlaidas.
Mažinti valstybės išlaidas būtų sudėtinga politiniu požiūriu. Priimdamas 2015 metų biudžetą Seimas gali net jas padidinti, o pajamų šaltinius sumažinti, nes parlamentarai, atrodo, nelinkę pritarti FM siūlymui atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui.
Seimo pirmininkė L.Graužinienė jau pareiškė, kad Vyriausybės parengtas kitų metų biudžetas socialiai kiek neteisingas. „Darbiečiai“ spaudžia socialdemokratus didinti minimalią mėnesio algą (MMA) arba bent kilstelėti neapmokestinamąjį minimumą.
Darbo partija per Seimo rinkimų kampaniją žarstė pažadus didinti MMA net iki 1509 litų. Dabar apie tokį didinimą, galintį sužlugdyti verslą, jau nekalba ir „darbiečiai“, bet jie siūlo prie dabar mokamų 1035 litų kitąmet pridėti dar 100 ar net 200 litų.
Vyriausybės parengtame kitų metų biudžete MMA didinimas nėra numatytas.
Verslas, sutikęs, kad MMA nuo šių metų spalio mėnesio būtų padidinta 35 litais iki perskaičiuojant patogaus 300 eurų skaičiaus, prieštarauja dar vienam šio rodiklio kėlimui.
Verslininkai siūlo žmonių gyvenimą gerinti didinant neapmokestinamąjį minimumą.
Kitaip sakant, vargstančių žmonių pinigines norima papildyti valstybės sąskaita. Bet vargu ar tai realu neįvedus naujų mokesčių.
Vertėtų atkreipti dėmesį į TVF misijos Lietuvoje vadovo Ch.Klingeno perspėjimus, kad ir MMA, ir neapmokestinamojo minimumo didinimas dabar sunkiai suderinamas su Lietuvos finansinėmis galimybėmis.
Pirmiausia MMA Lietuvoje jau priartėjo prie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tai jau santykinai aukštas rodiklis, nes daug kur ES jis sudaro tik 30–40 proc. ir tik kairiųjų partijų ilgai valdytose šalyse MMA prilygsta pusei ar kartais netgi kiek didesnei vidutinės algos daliai.
Suprantama, Lietuvoje viena žemiausių ES vidutinė alga – ji daug mažesnė nei Estijoje, šiek tiek atsiliekama ir nuo Latvijos.
Bet kai MMA net viršija pusę VDU, visai sunyksta nekvalifikuoto ir kiek aukštesnės kvalifikacijos darbo apmokėjimo skirtumai, nekalbant apie tai, kad verslui didėtų pagunda grįžti prie vokelių.
Minusų turi ir neapmokestinamojo minimumo didinimas, nes kompensuojant biudžeto praradimus tektų įvesti naujus mokesčius. Lietuvoje darbas ir taip smarkiai apmokestintas. Todėl jau prabilta apie automobilių ar griežtesnį nekilnojamojo turto mokestį.
Tai reikštų naują mokesčių perversmą, kurio pasekmės būtų sunkiai prognozuojamos, o ir valdantiesiems vargu ar pavyktų susitarti dėl esminių pokyčių priimant kitų metų biudžetą.
Gerinti gyvenimo lygį, mažinti socialinę atskirtį geriausia ne mokesčiais perskirstant pajamas, bet jas didinant. Tam reikia kelti darbo našumą, o čia padėtų ir investicijų pritraukimo politika, ir lankstesni darbo santykiai. Jau ir TVF ragina Lietuvą liberalizuoti Darbo kodeksą.
Griežto viršvalandžių reguliavimo, kitokių suvaržymų buvo galima seniai atsisakyti. Tai nieko nekainuotų valstybei, bet vis stinga politinės valios.
Dėl tos pačios priežasties nepavyksta sumažinti ir šešėlinės ekonomikos masto, nors tai smarkiai padidintų biudžeto pajamas.
