Teisininkai atviri – dalis jų savo vaikų nebeatgaus, net jei įrodė esantys geri tėvai. Patys vaikus praradę tėvai vilties nepraranda, prašo Lietuvos pagalbos, tačiau gimtoji šalis padėti nieko negali – Norvegija atsisako pasirašyti sutartį dėl vaikų teisių gynimo. Ambasada taip pat gali tik vertėją ir advokatą pasiūlyti. Dėl per didelio skaičiaus atimamų vaikų Norvegiją kritikuoja ir Jungtinės tautos.
Šią temą plačiau nagrinėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7“.
Vaikus mato tris kartus per metus
Liūdnai pagarsėjusio ir net pačių norvegų tėvų baubo Barneverneto darbuotojai pirmą kartą Lietuvos ryto žurnalistei atskleidė savo darbo metodus. Ši organizacija, niekam nepavaldi, ir tik nuo jos geranoriškumo dažnu atveju priklauso, ar šeima nepraras savo atžalų.
Į Norvegišką vaikų gynimo karuselę įtraukta ir ne viena lietuvių šeima. Aistė Ramoškienė dėl sūnaus kovoja jau penktus metus, jos sūnus Jonas atiduotas globoti lesbiečių porai, pasak Aistės, kai ji bėgo nuo smurtaujančio vyro.
Dabar teismas jau konstatavo, kad kliūčių vaikui augti su motina nebėra, bet jo nesiruošiama grąžinti, esą per ilgai gyveno kitoje aplinkoje, dėl to grįžti pas tikrą mamą būtų didelė trauma. Sūnų Aistė gali pamatyti tris kartus per metus.
Policija spręs, kurias bylas tirti
Kitoje laidos dalyje žurnalistai aiškinosi, kodėl vagysčių ištirti nesugebančiai policijai netrukus mažiau skaudės galvą dėl pavogtų daiktų ar pinigų. Jei jums pavogs automobilį, telefoną ar pensiją byla policijos stalčiuose oficialiai galės būti padėta į patį dugną.
Netrukus ketinama pasirašyti po nauja tvarka, pagal kurią visi nusikaltimai bus dėliojami pagal prioritetą – didžiausią dėmesį skiriant sunkiausiems, o lengvesniems – tik tiek, kiek liks laiko ir, tai, nedaugiau kaip penkias dienas, ir ne daugiau, kaip formalus įforminimas ir įvykio vietos apžiūrėjimas.
Policijos vadovai sako, kad tai vienintelis būdas bent kiek pagerinti skurdo prispaustos policijos darbo statistiką – dabar, kad bus išaiškinta vagystė tikimybė mažesnė nei viena iš keturių. Tačiau teisės specialistai įsitikinę priešingai – žmogus su savo bėdomis gali būti paliktas vienas, o mažuose miesteliuose esą nebeliks net profesionalių tyrėjų.
Nuo vagišių nukentėję Vilniečiai abejoja, kad kas nors pasikeis – esą, patirtis rodo, kad ir dabar nedidelių vagysčių niekas netiria, apsiriboja jų įforminu ir pranešimų siuntinėjimu.
