„Kiek žinau, generalinė prokuratūra tikrina ar inicijuoja patikrinimą šios bylos ir nutraukimo teisėtumo pagrindų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė generalinio policijos komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
Į buvusią vaiko teisių apsaugos kontrolierės namą 2011-ųjų liepą šauta jai sėdint savo namo terasoje.
„Buvo svečiuose mano žento mama, ji buvo virtuvėj, aš buvau terasoj. Ji pirma išbėgo, aš nesusiorientavau, kas sprogo. Matėm nueinantį vyrą – mes abi matėm“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė R.Šalaševičiūtė.
Įvykio nesiejo su karšta istorija
Kas buvo į R.Šalaševčiūtę taikęsis vyras, policijai tuomet taip ir nepavyko nustatyti, dėl to vos po dviejų mėnesių tyrimas sustabdytas. Sveikatos apsaugos ministrė sako, kad policijai iš karto pasakė, kad tai galėjo būti su išgalvotos pedofilijos istorija susijusių žmonių darbas.
„Aš tokią prielaidą dariau, nes pirmiausia buvo klausiama, gal su kaimynais turite konfliktų, gal kažkokių kitokių problemų. Jei neturite, tai kas tada? O tada kaip tik ir vyko tas visas triukšmas, ta Kauno istorija ir buvo pasibaigus mano kadencija. Bet iš tiesų aš niekur neįvardijau Drąsiaus Kedžio, jo giminės ar draugų. Galėjo būti įvardyta, kad būtent iš tų, nes buvo labai daug manęs nepalaikančių, smerkiančių ir kaltinančių buvo“, – teigė R.Šalaševičiūtė.
Vis dėlto policija įvykio nesiejo su išgalvota pedofilijos istorija.
„Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl turto sugadinimo. Ir pagal kitas versijas tyrimas nebuvo pradėtas. Tai tiesiog buvo pats faktas, kad buvo padaryta žala. Tyrėjai ir prokurorais nesiejo su kitais faktais, kitais dalykais“, – patikino R.Požėla.
Apie pasikėsinimą aukšti pareigūnai nežinojo
Apie tai, kad buvo kėsintasi į R.Šalaševičiūtės gyvybę, sakė nežinojęs nei tuometinis kriminalinės policijos vadas Algirdas Matonis, nei Kauno žudynių bylą tyręs prokuroras Kęstutis Betingis. Jo manymu, R.Šalaševičiūtė buvo žmonių, į kuriuos galėjo taikytis pedofilijos istorijos kurpėjai, sąraše – tai buvo aišku iškart po to, kai buvo nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Dėl to jai ir buvo skirta valstybės apsauga.
„Deja, mūsų sistemoje su kai kuriais politiniais akcentais neskiriama reikiamo dėmesio šitą dalyką ištirti tinkamai. Nes visas tas įvykio sukurpimas ir persekiojimas atitinkamų žmonių, pirmiausia į pareigūnus buvo nukreipta, kad juos išeliminuoti iš normalaus darbo“, – teigė buvęs Kauno apygardos prokuroras Kęstutis Betingis.
Neabejoja: kėsinosi į ją
Ministrė net neabejoja, kad buvo kėsinamasi būtent į jos, o ne į kito žmogaus gyvybę. Ji žino ir pasikėsinimo nužudyti priežastį – Drąsiaus Kedžio ir jo sesers Neringos Venckienės sugalvota pedofilijos istorija, kurioje Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga priimdavo Garliavos šeimai nepalankius sprendimus.
Pasak R.Šalaševičiūtės, tuo metu ji nesijautė rami, bet dabar, praėjus daugiau kaip keturiems metams po pasikėsinimo jau jaučiasi saugi.
Nemalonią dieną jai primena tik iki šiol nepakeistas lango stiklas, kuriame likusi kulkos palikta skylė.
„Bet nieko, jau užsakėme stiklą, pagaliau jį pakeisime“, – kalbėjo dabartinė Sveikatos apsaugos ministrė.
Apie pasikėsinimą į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę kalbėta jau anksčiau. Iš karto po to, kai Kaune 2009 m. buvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičus ir Violeta Naruševičienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus būstinėje nugriaudėjo sprogimas.
