Reikia mokytis būti laimingiems, bet žmonės nemoka nieko neveikti, vertinti akimirkos, o miestų valdžia nesistengia kurti atsipalaiduoti skatinančios miesto atmosferos, trūksta pagarbos vienas kitam ir mandagumo.
Mandagumas Prancūzijoje – į kraują įaugusios kultūros dalis: net mažyliai suaugusiesiems sako „mesjė“ ir „madam“, „mersi“ ir „pardon“. O pas mus – daug pykčio ir nepagarbos, sunku gerbti kitus, jei negerbi savęs.
Mūsų niūrumą lemia ne tik gamtinės sąlygos (tamsa, drėgmė, šaltis), per menkas siekis būti laimingiems, vertinti gyvenimą, bet ir geriausio genofondo praradimas. Turi užaugti kelios kartos, kad susiformuotų lyderiai, kurie rodytų deramą pavyzdį ir galėtume jais sekti.
Bet ne tik klimatas ir genofondas (mandagi yra visa prancūzų nacija – ne tik aukštesnieji visuomenės sluoksniai!), o praeitis, įpročiai, mentalitetas trukdo mums šypsotis, sveikintis, dažniau prisiminti kreipinį „pone“, palinkėti geros dienos, palaikyti duris, kai pro jas eina moteris ar vyresnis žmogus.
Mes tingime mąstyti, lyginti, matyti gyvenimo visumą, todėl neretai daugelį dalykų piešiame tamsiomis spalvomis, susikuriame iškreiptą savo šalies įvaizdį.
Lietuva – normali Europos valstybė, kai kuo blogesnė, kai kuo geresnė už kitas. Prancūzai moka pabrėžti savo tėvynės privalumus, jie yra įpratę matyti pozityvius dalykus, daug dėmesio skiria šalies kultūrai.
Lietuvoje – pasakiška gamta, gausu aukštąjį išsilavinimą turinčių, gražių, kultūringų žmonių. Turtinga šalies istorija, platūs vartai į jūrą, esame Europos Sąjungos ir NATO nariai. Ir faktiškai nėra imigracijos, terorizmo, karų, gamtos kataklizmų grėsmės.
Ko trūksta, kad būtume laimingi?
Pasikeisti vidumi, tapti atviresniems pasauliui, daugiau šypsotis, būti geranoriškesniems, tolerantiškesniems, pagaliau savo viduje atsisveikinti su sovietinės praeities paveldu. Naujoji lietuvių karta jau daug kuo kitokia – ji jau pamatė pasaulio ir suvokė jo privalomus.
Mums pavydi ukrainiečiai ar baltarusiai, rusai, jie važiuoja pas mus kaip į Vakarus. Argi vertiname tai, kad esame Vakarų viduje, kad mums nereikia mindžioti ambasadų slenksčių, įrodinėti, jog turime teisę aplankyti Paryžių, Romą, Londoną?
Mes žinome, ką reiškia gyventi uždarytoje SSRS, tad vien judėjimo laisvė man sukelia euforiją, laisvės pojūtį. Laisvė yra vidinė būsena.
Per mažai vertiname savo šalies privalumus ir per daug sureikšminame finansinius reikalus, žiniasklaida dažnai mėgsta pateikti niūresnį vaizdą, negu jis yra iš tiesų.
Prancūzijoje vidutinė mėnesio alga siekia 2449, Lietuvoje – 2230. Tik prancūzai savo pinigus skaičiuoja eurais, o lietuviai – litais. Iš tiesų lietuviai uždirba beveik keturis kartus mažiau nei prancūzai.
Prancūzijoje vidutinė mėnesio alga privačiame sektoriuje yra 2449 eurai. Pernai Lietuvoje vidutinė alga iki mokesčių siekė 2230 Lt, arba 646 eurus. Taigi lietuvio alga buvo maždaug 3,7 karto mažesnė nei prancūzo.
Pateikiu atskirų specialybių vidutines algas:
Gydytojų vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 3200 eurų, o pagal naujausius duomenis vidutinės pajamos yra apie 4400 eurų (15 000 Lt) neatskaičius mokesčių. Žinoma, didelis skirtumas tarp specializacijų. Specialistai paprastai uždirba daugiau nei bendrosios praktikos gydytojai. Stomatologas vidutiniškai gauna 6100 eurų (21 000 Lt) neatskaičius mokesčių į mėnesį.
Verslo, bankų ir draudimo vadybininkams mokama vidutinė mėnesio alga siekia 2900 eurų (10000 Lt) neatskaičius mokesčių. Kai kurie tarptautinių kompanijų vadovai gali gauti iki 50 000 eurų per mėnesį.
Mokytojai uždirba vidutiniškai 2050 eurų (7000 Lt) neatskaičius mokesčių per mėnesį. Dirbti pradedantis dėstytojas, kaip praktikantas, gauna 1300 eurų (4500 Lt) ir alga išauga iki 3000 eurų (10 000 Lt), praėjus daugiau nei trisdešimt metų. Docento alga prasideda nuo 1400 eurų (4800 Lt) ir didėja iki daugiau kaip 3500 eurų (12 000 Lt) neatskaičius mokesčių po daugiau nei trisdešimties metų stažo.
Bendrosios praktikos slaugytojai ir akušeriai. Alga prasideda nuo 1500 eurų (5200 Lt) iki 2300 eurų (8000 Lt). Operacinės slaugytoja gauna daugiau nei 3000 eurų (10 000 Lt) algos.
Kariuomenė, policija, gaisrinė. Paryžiuje, pirmojo lygio policijos leitenantas gauna apie 2100 eurų (7300 Lt), o aukščiausio rango vadas gauna beveik 3800 eurų (13 000 Lt) neatskaičius mokesčių per mėnesį.
Menininkams ir pramogų organizavimo specialistams mokamas mėnesinis atlyginimas siekia 1750 eurų (6000 Lt). Pradedantiesiems mokama apie 1000 eurų (3450 Lt) per mėnesį. Konservatorijos direktorius gali gauti iki 3200 eurų (11 000 Lt) į mėnesį.
Sekretorius gauna 1750 eurų (6000 Lt) neatskaičius mokesčių. Apmokėjimas gali skirtis dvigubai, nelygu pramonės šaka, įmonės dydis ar pozicijos sudėtingumas. Neatskaičius mokesčių mėnesinė alga svyruoja nuo 1170 eurų (4000 Lt) iki daugiau nei 4800 eurų (16 500 Lt). Naujausi tyrimai rodo, kad vidurkis yra 3000 eurų (10 000 Lt).
Mėsininkai ir kepėjai. Mėsininko atlyginimas svyruoja nuo 1000 eurų (3450 Lt) iki 1600 eurų (5500 Lt) per mėnesį. Šių meistrų pajamos gali būti daug didesnės, nelygu klientai.
Nekvalifikuotas mechanikas, metalo apdirbėjas gauna 1300 eurų (4500 Lt) per mėnesį. Labiausiai kvalifikuotų mechanikų pajamos per mėnesį siekia 1540 eurų (5300 Lt). Virėjas gauna apie 1270 eurų (4400 Lt). Vėliau gali gauti didesnį atlyginimą, nelygu restorano dydis ar virtuvės žinomumas.
Pardavėjas uždirba vidutiniškai 1200 eurų (4200 Lt) per mėnesį. Savo karjeros pradžioje, jis gauna beveik minimumą, kuris yra apie 1000 eurų (3450 Lt) neatskaičius mokesčių. Bet šis darbas suteikia galimybių greitai kilti. Komandos lyderis parduotuvių tinkle gauna apie 1800 eurų (6200 Lt) per mėnesį.
Namų pagalbininkė ar namų šeimininkė gauna 1150 eurų (4000 Lt) mėnesinį. Ji dažniausiai nedirba visą darbo dieną ir jai mokama už valandas.
Kaip matome, algos yra gana didelės, palyginti su lietuviškomis, bet apie tris kartus skiriasi ir produktų, paslaugų ir komunalinių mokesčių kainos.
Tad pragyvenimo lygis daug nesiskiria, skiriasi mokėjimas būti laimingiems.
