Ar Rusija šitaip bando kažką įbauginti, priverčiant nusižiūrėtą oponentą susigūžti, o gal pati šitaip drąsinasi, siekia atgauti ūpą? Netveria savo kailyje, norėdama pademonstruoti pasauliui atnaujintas ir modernizuotas karines pajėgas? Provokuoja aplinkinius ir balansuoja ant dar didesnio nei Ukrainoje karinio incidento ribos, siekdama prisigaminti adrenalino atsargų ir patirti pavojingo nuotykio alpų jaudulį?
Žiūrint racionaliai, tokiais būdais didinama įtampa yra labiausiai nenaudinga pačiai Rusijai, nes žlugdo didžiąja besivadinančios kaimynės reputacijos likučius ir priverčia susitelkti visus Rusijos oponentus, stiprinant savo karines pajėgas.
Tačiau, - pabandykime įsivaizduoti, - visai kitaip pasaulis atrodo žiūrint spuoguoto paauglio akimis, kuris taip dažnai neišgirsta proto balso, o ypač tada, kai užverda kraujas ir sukyla nebrandžios ambicijos, tariant, kad individui tenkantys išbandymai gali būti pavaizdūs siekiant suprasti valstybės gyvenimo ritmiką.
Iš tiesų, gal dabar Rusiją, sakant V.Lenino žodžiais, jau užklupo vaikiškos ligos arba prislėgė paaugliški kompleksai, vietoj žadėtosios trečiosios Romos neplanuotai sugrįžo trečioji jaunystė? Kai girdi oponuojant vienas kitam B.Obamą ir V.Putiną, kartais atrodo taip, kad kalbasi tarpusavyje juodaodis matematikos mokytojas, išvargintas neklaužados išdaigų, nuleidęs rankas su kreiduotais pirštais ir niekados nepralaimintis rusų juodojo humoro personažas – žemesniųjų klasių mokinukas Vovka.
Putinizmas – tai kraštutinis populizmas, o rusų liaudies siela, bent trumpam patikėkime, yra vaikiška, paaugliškai azartiška, trokštanti stebuklo arba bent stebuklo pažado. Toks vaikiškumas visai dera su senatvišku marazmu, - taip savo ruožtu dar galėčiau pasakyti, jeigu pradėtumėte spekuliuoti Rusijos kaip senos civilizacijos vardu.
Režimo atrama – tai balansuojanti ant skurdo ribos visuomenės dauguma, bazinis visuomenės sluoksnis, atsispyręs nuo socialinio dugno, bet nepažinęs viduriniosios klasės statuso gundymų, tebetrokštantis duonos ir žaidimų paketo. Kai duonos porcija čia sumažėja, galima padidinti žaidimų dalį, o karas, kaip visi suprantame, yra pats radikaliausias žaidimas, nutrinantis visų įsiskolinimų disbalansą.
Iš tiesų dabar jau yra taip, kad Rusija trokšta ne mažo pergalingo, bet didelio ir nesėkmingo sau karo, trokšta visiems atkeršyti savo didingos kančios pavyzdžiu.
