Ankstų rytą atskubėję į nelaimės vietą greitosios pagalbos medikai sužalotai mergaite padėti nebegalėjo – ji buvo mirusi. Kunkiuose gyvenantys tėvai ją išleido į gimnaziją - mergaitė mokosi Klaipėdoje. Nelaimė įvyko ties posūkiu į Karklės-Palangos kelią. Netoliese yra maršrutinių autobusų stotelė.
Moksleivę partrenkęs automobilio „Mercedes Benz“ CI80“ vairuotojas, 67 metų I.B., buvo blaivus, tačiau kelių policijos pareigūnai, laikydamiesi tokiais atvejais privalomos tvarkos, vyriškį nuvežė į artimiausią ligoninę – paimta jo kraujo blaivumui nustatyti.
Klaipėdos rajono policijos komisariatas dėl šios nelaimės pradėjo ikiteisminį tyrimą.
„Skaudi nelaimė sukrėtė ne tik Kunkių, bet ir kitų kaimų gyventojus. Įvyko tai, apie ką jau seniai kalbėjome ir baiminomės, kad tokios tragedijos pavojingame Karklės kelyje anksčiau ar vėliau sulauksime. Taip ir nutiko. Jeigu ir toliau nebus nieko daroma, šiame didelę grėsmę žmonių, ypač vaikų, saugumui keliančiame kelyje sužalotųjų ir žuvusiųjų bus dar daugiau“, - įsitikinusi Karklės gyvenvietės seniūnaitė Rasa Bučienė.
Karklės, Kunkių, Dargužių ir Peskojų kaimų gyventojai bene labiausiai jaudinasi dėl seno, netvarkomo kelio ruožo, kuris per Karklę vingiuoja Klaipėdos-Palangos plento link. Jame nelengva prasilenkti net tik lengviesiems automobiliams, bet ir dviratininkams. Dėl šio kelio nerimauja ir Pajūrio regioninio parko darbuotojai – vasarą jame knibžda gausybė turistų.
Per jau tradiciniais tapusius Karklės paplūdimio muzikos festivalius, sutraukiančius tūkstančius žiūrovų iš visos Lietuvos, siauro kelio šalikelėse, aplinkinėse pievose įrengtose stovėjimo aikštelėse susitvenkia šimtai automobilių. Pavojingai menevruodami važiuojamojoje kelio dalyje nedrausmingi vairuotojai sukelia rimtą grėsmę pėstiesiems, kitoms autotransporto priemonėms, baugina dviračius minančius turistus – vietinius ir užsieniečius.
„Karklę pamėgę vokiečių dviratininkai važinėja ištisomis virtinėmis. Kai pamatau, kaip juos siaurame kelyje lenkia kito pro šalį dideliu greičiu vienas po kito skriejantys automobiliai, nutirpsta širdis. Juk čia - ne Vokietija, o Lietuva. Tokiame kelyje dviratininkus ir pėsčiuosius nuo nelaimės skiria tik vienas žingsnis. Reikia gerinti eismo sąlygas nuo Olando kepurės skardžio iki Palangos plento vingiuojančio kelio atkarpoje. Kas iš to, kad apie tai kalbama, rašoma daug metų? Niekas iš esmės nesikeičia, o dabar jau sulaukėme ir aukų“, - apgailestavo R.Bučienė.
Pajūrio seniūnijos gyventojai rajono valdžios jau seniai prašo sutvarkyti ir apšviesti bent jau pavojingiausius Karklės kelio ruožus, pakelėse įrengti erdvesnes automobilių stovėjimo aikšteles, kad nebūtų kamščių, nutiesti dviratininkų ir pėsčiųjų takus. Tačiau seniai parengti kelio tvarkymo projektai iki šiol dulka valdininkų stalčiuose, nors Karklės apylinkėse gyvena daugiau kaip 400 žmonių. Čia įrengtus kempingus vasarą užplūsta tūkstančiai poilsiautojų.
R.Bučienė, nesulaukdama ryžtingesnių Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimų, vietinių gyventojų įgaliota, kreipėsi į Susisiekimo ministeriją – viską išaiškino, atsiuntė nuotraukas, filmuotą vaizdo medžiagą apie sudėtingas autotransporto eismo sąlygas. Valdininkai pakraipė pečiais, paskaičiavo sąmatą ir pranešė, kad kelio rekonstravimo darbams, pėsčiųjų ir dviratininkų takams įrengti prireiktų apie 10 mln. litų.
„Jie pasakė, kad valstybė gal ir atrastų investicijų, jeigu Klaipėdos rajono savivaldybė pridės savo dalį – apie 7 mln. litų. Ir vėl viskas sustojo – kokia Lietuvos savivaldybė tiek pinigų skirs vienai seniūnijai? Klaipėdiečiai galėtų prisidėti prie projekto - juk jie irgi naudojasi keliu važiuodami į paplūdimius, norėdami pasiekti nuo Karklės iki Palangos per regioninį parką jau nutiestą dviratininkų ir pėsčiųjų taką“, - pokalbius su ministerijos atstovais prisiminė R.Bučienė.
Karkliškiai nesudėjo rankų - skundėsi ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) specialistams. Buvusi šios institucijos vadovė Rūta Baškytė užjautė gyventojus, pritarė, kad seniai laikas įgyvendinti kažin kada parengtus dviratininkų ir pėsčiųjų takų tiesimo projektus. Aplinkosaugininkai neprieštarauja, kad šalia labiausiai lankomų Pajūrio regioninio parko vietovių būtų įrengtos šiuolaikiškos lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelės.
R.Baškytė netgi raštu išdėstė savo mintis ir siūlymus Susisiekimo ministerijai apie būtinybę kuo greičiau sutvarkyti bent jau patį pavojingiausią 4,5 kilometrų ilgio Karklės kelio ruožą iki Kunkių kaimo, kuriuo naudojasi ir vietiniai gyventojai, ir Pajūrio regioninio parko lankytojai, atvykstantys iš visos Lietuvos. Tačiau ir tada vežimas iš vietos nepajudėjo.
„Mums aiškina, kad yra svarbesnių darbų, o šis kelias nėra magistralinis. Tegul valdininkai atvažiuoja į Karklę vidurvasarį. Pamatę, kokios čia eismo sąlygos, gal pradės galvoti kitaip“, -- vilties sulaukti permainų ir išvengti skaudžių nelaimių judriame pajūrio kelyje vis dar nepraranda R.Bučienė.
