Jei ministras poste liks, jei spyriosis kiti šios istorijos veikėjai, tai, kaip gąsdina daugelis apžvalgininkų, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos reitingai nusiris, ir po savivaldybių tarybų rinkimų jai iš ilgai svajoto didelio jaučio liks tik ragai ir nagai.
Tačiau dar geriau pagalvojus, niekur tas ministras nesitrauks, o R.Skaisgirys greičiausiai bus iškeltas kandidatu į Vilniaus mero postą ir pusmečiui taps partijos vėliava kovoje su neva politikuojančiais STT pareigūnais. Ir gal net meru taps.
Tarp kitko, štai dėl tokių netikėtų viražų, kai merais tampa ne pačios aukščiausios prabos veikėjai, vėliau, kai tenka dalytis valdžioje sukauptą „juodąją kasą“ ir išplėsti prekybos nelegaliu poveikiu rinką, mažiau reikšmingų politikų kūnai kai kurių vaizduotėse aukštyn pilvu Nerimi ima plaukti, o teismai politikos virtuozus pradeda teisti tik už gerus arba labai gerus darbus.
Konservatorė R.Juknevičienė „tvarkiečių“ pakasynų proga su neslepiamu džiaugsmu prisiminė net tai, kad sulaikytas prodiuseris R.Skaisgirys per tarpininkus kažkada buvo prisisiurbęs prie Krašto apsaugos ministerijos ir žindė (politikė pavartojo grubų žodį „melžė“) jos, žinoma, tos ministerijos, viešųjų pirkimų spenį.
Tačiau dar kartą gerai pagalvojus ir gerai apsvarsčius konservatorių lyderio A.Kubiliaus žodžius, jog ministro atsakomybės srityje klesti tai, ką Specialiųjų tyrimų tarnyba įvardino kaip prekyba įtaka, jog tai galėjo būti daroma su ministro žinia, peršasi dar viena išvada: kam jau kam, tačiau ne A.Kubiliui reiktų apie tai kalbėti
Kokia kyšių suma įvardijama D.A.Barakausko partijos bičiulių istorijoje? Kažkur apie 30 tūkstančių litų? O štai buvusio seimūno ir A.Kubiliaus pavaduotojo partijoje V.Matuzo finansinėje aferoje buvo užsimota neteisėtai pasiimti mažiausiai 17 milijonų litų europinių pinigų. Čia dar be galimų kyšių, klastojimų ir panašiai.
Dabar dar gražiau – V.Matuzas 2012 metais tiesioginėje televizijos laidoje pareiškė, kad domėtis biokuro reikalais, kurie ir įklampino seimūną bei jo žmoną Danutę, jam pavedė tuometis premjeras A.Kubilius.
Jeigu tikrai biokuro pirkimo sąlygomis, kainomis, viešaisiais pirkimais, žilvičių auginimui politiko žmonos bendrovei skiriamais žemės sklypais pavedama domėtis ne specialistams, ne vykdomosios valdžios institucijoms, o už finansus atsakingam partijos pirmininko pavaduotojui, tai yra grynų gryniausiam politikui, tai ar čia nėra prekyba nelegaliu poveikiu?
Bylą tiriantys pareigūnai teigia, kad gal dar šiais metais ši byla pasieks teismą, o V.Matuzui ir jo žmonai bus pateikti labai rimti kaltinimai. Kiti mūsų skandalingi politikai tokių kaltinimų esą dar nebuvo regėję.
Didžiulė Lietuvos bėda, kad, kilus panašiems skandalams, toks tokį mokina ir spjaudo į šulinį, iš kurio vėliau patys ir turi viešai gerti.
Tada A.Kubilius nekalbėjo, kad, girdi, Specialiųjų tyrimų tarnyba V.Matuzo veiklą įvardijo kaip galimai didelio masto aferą, kaip galimai stambios korupcijos atvejį ir tik ragino nekaltinti žmogaus, kuris dar nėra nuteistas. Dabar gi ragina trauktis ministrą, kuris net nėra įtariamasis, tad net nėra ką lyginti su V.Matuzo atveju?
Sunkiais įtarimais apdalytam V.Matuzui Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovybė Seimo rinkimų kampanijai skyrė vieną didžiausių dotacijų – per 73 tūkst. litų ir iškėlė šį veikėją ne tik partijos sąraše, bet ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje su buvusiu STT Panevėžio valdybos viršininku P.Urbšiu, kuris ir tyrė galimus šio politiko šeimos nusikaltimus.
Tikriausiai manyta, jog per stebuklą laimėjus, atsirastų galimybė šią bylą politizuoti. Štai visuomenė, parėmusi V.Matuzą, irgi taip esą mano – nieko ten nėra, o byla politinė. Tąkart konservatoriams neišdegė.
Sakoma, kad negali žuvies galva plaukti į vieną, o uodega – į kitą pusę. Tai aiškiai matyti iš to, kaip tvarką ir teisingumą Panevėžyje metų metus įgyvendina R.Pakso partijos nariai.
Nors per kiekvienus savivaldybių tarybų rinkimus ši partija Panevėžyje gauna 3-4 mandatus iš 31, ji visada būna valdančiojoje daugumoje. Kai miesto meras buvo V.Matuzas, konservatoriai bičiuliaudavosi tik su „tvarkiečiais“, varydavo šalin net ir konservatoriams artimus liberalus, tas pats yra ir dabar, kai miestui vadovauja kitas konservatorius V.Satkevičius.
Tuo tarpu „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai Panevėžyje nuolat murkdosi korupcijos pursluose. „Tvarkiečiai“ buvęs savivaldybės administracijos direktorius S.Karčinskas ir vicemeras K.Vainauskas šiuo metu yra teisiami. Teismas yra konstatavęs, kad šiedu veikėjai savivaldybėje buvo įkūrę nusikalstamą susivienijimą ir lupo iš verslininkų kyšius už jiems palankius viešuosius pirkimus. Liudytojai sakė, kad pinigus reikėdavę nešti Jėzui. Taip jie esą vadindavo S.Karčinską.
Po skandalo K.Vainauskas buvo priimtas dirbti į savivaldybės įmonę - Panevėžio autobusų parką, kur buvo atsakingas už gerai išmanančią sritį - viešuosius pirkimus.
Vicemero pareigas užėmusi kita „tvarkietė“ R.Ratinskaitė susimovė dar greičiau. Ji buvo paduota į teismą, nes nemokėjo už buto šildymą, negrąžino 20 tūkst. litų skolos partijos bičiuliui, nesumokėjo už automobilio remontą, galiausiai irgi užkliuvo už viešųjų pirkimų.
Meras konservatorius V.Satkevičius lyg poterius nuolat burbėjo, kad šia vicemere be galo ir krašto pasitiki, ragino anksčiau laiko jos neteisti, todėl laikė ją šiame poste tol, kol Panevėžio teismas lauk išspyrė - atėmė iš jos teisę dirbti valstybės tarnyboje.
Išeitų, kad žuvies uodega jau seniai žinojo, kur reikia plaukti, todėl po kelerių metu ten pat atplaukė ir galva – buvęs vidaus reikalų viceministras A.Juocevičius ir buvęs ministro patarėjas E. Raistenskis. Gali būti, kad netrukus į šį uostą atplauks ir daugiau šios partijos veikėjų, gal net visas šios partijos laivas.
Tik ar turi tuo labai džiaugtis A.Kubilius su R.Juknevičiene? Žinoma, džiaugtis neuždrausi, tačiau tada tiedu turėtų pripažinti tai, kad patys konservatoriai bent jau Panevėžyje metų metus valdžioje maitinosi iš vieno dubenėlio su abejotinos reputacijos „tvarkiečių“ veikėjais ir partijos vadovai bei tuometis meras V.Matuzas nesiskundė, kad buvo neskanu.
Geriausia išeitis visoms partijoms panašiose situacijose – mažiau džiūgauti dėl konkurentų suėmimo ir leisti prokurorams ramiai dirbti savo darbą. Mat gali paaiškėti, kad sėdi su tuo konkurentu vienoje valtyje ir net maitiniesi iš to paties dubens.
