Su kinu visai nesusijęs pastebėjimas jo autoriui, matyt, kilo neatsitiktinai – šildymo sezono pradžia dažnam kauniečiui jau porą dešimtmečių visas kitas mintis, taip pat ir apie kultūros reiškinius, gena į antrą planą, o gal net toliau.
Kaune radiatoriai daugiabučiuose pradėjo šilti tik šį ketvirtadienį, nors iki tol ne vieną naktį spaudė šaltukas.
Galima tik užjausti tuos kauniečius, kurie šilumos neturėjo ir penktadienio naktį, kai už lango temperatūra krito iki 5–7 laipsnių šalčio. Dieną termometro stulpelis į viršų taip pat kilo labai nenoriai, o įdienojus vos pasiekė kelis laipsnius šilumos.
Atsakymas į klausimą, kodėl miesto valdžia neskubėjo paskelbti šildymo sezono pradžios, labai paprastas: pataikaujama dėl šildymo sąskaitų labiausiai dejuojantiems pensininkams. Jie Kaune sudaro labai didelę rinkėjų dalį.
„Per vasarą prisimezgiau kojinių, liemenių ir šiltų pirštinių, todėl man bute nešalta“, – sustirusius jaunesnius kaimynus, dejuojančius dėl pavėluotai jungiamo centralizuoto šildymo, auklėja pensininkai.
Jau gerą mėnesį „Kauno energija“ ir miesto valdžios atstovai nuolat giriasi, kad šiluma kauniečiams pinga – šiemet spalį ji esą beveik 20 procentų pigesnė nei 2013-aisiais. Tačiau tikinčių, kad gaus mažesnes sąskaitas, žmonių, ko gero, yra lygiai tiek, kiek svajojančių nuskristi į mėnulį. Tokio netikėjimo priežasčių – labai daug.
Patys energetikai pripažįsta, kad šaltaisiais metų mėnesiais šiluma pabrangs, mat didžioji jos dalis Kaune pagaminama deginant dujas. Kol nespaudė šaltis, šilumos poreikį mieste sugebėjo patenkinti biokatilinės. Smarkiai atšalus jų pajėgumų nebeužteks.
Viltis vis šiek tiek sutaupyti smarkiai sumenko ir valdžiai paskelbus, kad gali būti naikinama pridėtinės vertės mokesčio lengvata centralizuotai tiekiamai šilumai.
Vyrauja ir subjektyvi žmonių nuomonė, kad šilumą tiekianti „Kauno energija“ yra klientus apiplėšinėjanti įmonė, iš kurios gerų žinių laukti beprasmiška. Todėl vadovams derėtų pagalvoti, kas galėtų pakeisti tokį bendrovės įvaizdį.
Skirtingai „Kauno energijos“ misiją siekiant mažesnių kainų vertina ir miesto politikai, tuo šliūkšteldami abejonių į prisipildančią nepasitikėjimo taurę. Kuria politine jėga tikėti, o kuria ne, ne kiekvienas gyventojas sugeba suvokti.
Politikai bene ir yra patys kalčiausi, nes jau prieš dešimtmetį ar dar anksčiau neuždegė žalios šviesos projektams, galėjusiems atpiginti šilumą. „Kauno energija“ rekonstruoja savo katilines, kurios galės deginti biokurą ir tiekti pigesnę šilumą.
Tiek įmonės, tiek miesto vadovai džiūgauja, kad tai labai naudingi kauniečiams projektai. Tačiau vengia paaiškinti, kodėl jų nebuvo imtasi anksčiau. Galbūt dabar kauniečiai nedrebėtų atidarydami pašto dėžutes, kuriose guli „Kauno energijos“ sąskaita. Nereikėtų drebėti ir namuose paspaudus pirmajam šalčiui – žmonės mėgautųsi šiluma ir tai jiems kiekvieną rudenį nesukeltų šoko.
Tačiau kauniečiai šią savaitę šalo ne tik namuose ir biuruose, įrengtuose autonominio šildymo neturinčiuose patalpose. Žmonės stiro ir laukdami viešojo transporto, nes dažnoje stotelėje nėra stoginių. Jų, žinia, neliko po to, kai baigėsi savivaldybės sutartis su ankstesniais šių statinių savininkais ir jie savo turtą pasiėmė.
Naujojo stoginių šeimininko konkursas dėl valdininkų aplaidumo žlugo, todėl mesti kauniečiams gelbėjimo ratą valdžia patikėjo savivaldybės įmonėms „Kauno autobusai“ ir „Kauno švara“. Visai nesvarbu, kad jos pačios rūpesčių turi per akis, o neseniai dar buvo priverstos paremti skolose skęstantį „Žalgirio“ krepšinio klubą.
„Kauno autobusai“ įsipareigojo pagaminti ir įrengti 20 stotelių stoginių. Dešimtyje kauniečiai jau gali pasislėpti nuo lietaus ir vėjo, dar tiek turėtų iškilti iki Vėlinių. Apie „Kauno švaros“ darbus šioje srityje girdėti dar neteko. O kas imsis likusių?
Stoginių statybą valdžia turėjo patikėti ir „Kauno energijai“. Pingant šilumai ji iš sutaupytų lėšų galėtų pasistengti, kad kauniečiai nešaltų bent jau laukdami miesto transporto. Trypčioti stotelėse be stogo ir suoliukų kai kur tenka ilgokai, mat sumažėjus maršrutinių taksi rytais įsigrūsti pavyksta ne į kiekvieną autobusą.
Kauno kino studija pernai sukūrė miestą reklamuojantį vaidybinį filmą „Kaunas dalijasi jausmais“. Gal šiųmetė kino juosta galėtų vadintis „Kaunas dalijasi šiluma“?
„Laikinoji sostinė“
