Ši apygarda atsilaisvino po to, kai Europos komisijos komisaru tapo vienas iš partijos lyderių Vytenis Andriukaitis, kuris čia buvo išrinktas į Seimą.
Kairiųjų kandidatu tapo senas šalies sporto funkcionierius, buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius, Lietuvos Edukologijos universiteto profesorius 58 metų Algirdas Raslanas. Šis veikėjas yra buvęs Gyvenimo logikos partijos kandidatu į Seimą, tačiau nuo 2007 m. tapo Socialdemokratų partijos nariu.
Jo kandidatūrą balsų dauguma – 117 balsų - patvirtino Socialdemokratų partijos taryba, kuri rinkosi iš dviejų kandidatų. Antruoju buvo 41 metų partijos lyderio, premjero Algirdo Butkevičiaus visuomeninis konsultantas, filosofas, vienas iš pagrindinių Lietuvos „naujosios kairės“ ideologų, taip pat profesorius Andrius Bielskis. Tačiau jis surinko vos 31 tarybos nario balsą.
Įdomiausia – tai, kaip šie kandidatai išniro iš partijos gelmių, ir kai vyko apsisprendimo dėl jų procesas – taip pat ir tarybos posėdyje.
Partija taip blaškėsi greičiausiai ne tik dėl to, kad jai, kaip ir daugumai kitų šalies politinių jėgų, vis sunkiau surasti svaresnius kandidatus kiekvienuose rinkimuose. Tai, matyt, vyko ir dėl to, kad ši sostinės apygarda, kaip ir kitos, pačių socialdemokratų vadinamos „slidžiomis“ jiems, nepaisant V.Andriukaičio pergalės ten.
Partijos sostinės skyrius, kuris turėjo pasiūlyti kandidatą, dėl šios kandidatūros taip ir nesugebėjo apsispręsti ir net surinkti šiuo klausimu visuotinio skyriaus narių susirinkimo. Paskutinį sprendimą jis mėgino padaryti savo prezidiumo posėdyje, tačiau vis viena nusprendė partijos tarybai siūlyti dvi kandidatūras.
Anksčiau partijoje buvo neoficialiai minima dabartinio sostinės mero Artūro Zuoko žmonos Agnės, esančios partijos nare, pavardė, tačiau ji šiame paskutiniame etape jau nebefigūravo.
Kai kurie partijos lyderiai, pristatydami tarybos nariams A.Bielskio kandidatūrą, nesugebėjo ištarti jo pavardės, atkakliai vadindami jį „Bielskumi“. Pats kandidatas teigė iki paskutinės akimirkos nežinojęs, kad bus juo, o jo kandidatūrą pasiūlė V.Andriukaitis.
Savo įpėdiniu A.Bielskį pasirinkęs V.Andriukaitis, savo ruožtu, teigė nežinojęs, kad partijoje egzistuoja dar ir A.Raslano kandidatūra, tačiau vis viena tarybos posėdyje ragino paremti A.Bielskį.
Diskusijų dėl abiejų kandidatūrų apskritai beveik nevyko. Kitas dėl jų pasisakęs buvo partijos veteranas ir garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas, kuris ragino tarybos narius patiems atsakyti į klausimą, už kurį kandidatą balsuos rinkėjai – „už žymų filosofą, ar už žymų sporto specialistą?“.
Pačių kandidatų prisistatymo kalbos taip pat truko vos po keletą minučių ir jose kokių nors konkretesnių programinių nuostatų nebuvo išdėstyta.
Premjero konsultantas, pabrėždamas savo kairumą, vis dėlto teigė susipažinęs su Žirmūnų vienmandate apygarda ir teigė, kad ji labai socialdemokratinė – esą joje apie 70 proc. rinkėjų sudaro „darbininkija“, 24 proc. – vidurinioji klasė, o likusieji – žemiau skurdo ribos gyvenantys „beklasiai“ piliečiai.
Tuo tarpu pats A.Raslanas labiausiai gyrėsi savo pasiekimais ir titulais šalies sporto srityje.
Atvirame balsavime pats partijos lyderis A.Butkevičius bei, pavyzdžiui, jos Seimo frakcijos vadovė Irena Šiaulienė apskritai nedalyvavo. Pats A.Butkevičius iš vietos juokavo, kad savo pasirinkimą būtų parodęs tik tuomet, „jei būtų lygu“.
Tačiau dauguma kitų partijos aukščiausios ešelono atstovų balsavo už A.Raslaną, tuo tarpu A.Bielskis susilaukė V.Andriukaičio ir Seimo vicepirmininko Algirdo Syso paramos.
A.Butkevičius, vėliau komentuodamas, kodėl partija pasirinko A.Raslaną, teigė manąs, kad jį partijos nariai tiesiog geriau pažįsta.
