Šią savaitę žlugo ir Vyriausybės viršūnių ketinimai nuo kitų metų pradžios panaikinti PVM lengvatą šildymui.
Penktadienį pats premjeras A.Butkevičius pareiškė, kad lengvata paliekama neribotam laikui.
Vyriausybės vadovą kapituliuoti privertė atkaklus ne tik koalicijos partnerių, bet ir partijos bendražygių, išsigandusių tokio žingsnio žalos per kitų metų savivaldos rinkimus, pasipriešinimas.
Tad kodėl premjeras ėmėsi tokių žingsnių, prieš tai deramai neištyręs politinės atmosferos?
Galimas atsakymas: suplanavusi kitų metų biudžetą, kurio įvairius punktus ne tik opozicija, bet ir daugelis ekonomikos ekspertų vadino pernelyg optimistiniais, Vyriausybė iš karto neparengė „plano B“ tam atvejui, jei sugriūtų viena ar kita parašyta eilutė.
Panašus klausimas – ar skambiai pradėję nebaigs tyliai? – kyla ir dėl naujo galimos politinės korupcijos skandalo po valdančiųjų „tvarkiečių“ stogu.
Šią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai krėtė ne tik „Tvarkos ir teisingumo“ centrinę būstinę, lyderio R.Pakso biurą, bet ir Seimo nario, buvusio partijos atsakingojo sekretoriaus R.Ručio kabinetą ir nuomojamą butą sostinėje.
Buvo sulaikyti du buvę „tvarkiečių“ vidaus reikalų ministro D.Barakausko komandos nariai – buvęs jo patarėjas E.Raistenskis ir viceministras A.Juocevičius, partijos viešaisiais ryšiais rūpinęsis žinomas prodiuseris R.Skaisgirys, dar pora verslininkų.
Penkiems asmenims pareikšti įtarimai prekyba poveikiu, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu.
Taip STT ir prokurorai vainikavo savo tyrimą, kuriuo siekia įrodyti, kad 2013 metais Vidaus reikalų ministerijai vykdant kai kuriuos viešuosius pirkimus įtariamieji mėgino paveikti jų rezultatus, o už tai esą buvo atsilyginama ir pačiai partijai.
Neatmestina, jog šie veiksmai – garsiojo juodojo viceministrų sąrašo, kuriuo po prezidento rinkimų mojavo prezidentė D.Grybauskaitė, tąsa.
Šalies vadovės spaudimui nusileidęs A.Butkevičius išmetė visus to sąrašo herojus iš naujai patvirtintos Vyriausybės, taip savo adresu sukeldamas kritikos bangą valdančiojoje koalicijoje.
Taigi gali būti, jog STT dabar mėgina įrodyti, kad tas sąrašas ne iš piršto laužtas.
Mesti įtarimai skamba ne tik grėsmingai, bet ir tikėtinai, ypač turint galvoje dar nuo tuomečio prezidento R.Pakso apkaltos susiklosčiusią šios politinės jėgos reputaciją, taip pat jos požiūrį į tai, kam reikalinga valdžia ir postai.
Kita vertus, nekokia ir STT reputacija – juk dauguma šios tarnybos skambiai pradėtų rezonansinių bylų vėliau ne mažiau skandalingai subliūkšdavo. Kodėl negalima daryti prielaidos, kad toks likimas laukia ir šios bylos?
Nepaisydama to Seimo opozicija jau dabar reikalauja ministro D.Barakausko galvos. Jį atsistatydinti ragina ir „darbiečiai“, ir kai kurie įtakingi socialdemokratai.
Užvirus skandalui premjeras irgi pasiuntė karštus sveikinimus STT už labai sėkmingą kovą su korupcija, o kartu aiškų signalą D.Barakauskui, kuris esą iškart buvo pasiryžęs rašyti atsistatydinimo pareiškimą.
Bet ministrą sustabdė R.Paksas, kuris, kaip ir daugelis „tvarkiečių“, puolė gintis kaltindamas politinius priešus. Tiesa, kai kurie partijos veikėjai net viešai pripažino, kad D.Barakauską vertėtų atstatydinti vien už nekompetentingumą, o šis skandalas – gera proga.
Juolab kad net jei ministras iš tiesų nežinojo, kas vyksta po jo nosimi, tai nemažina politinės atsakomybės.
Bet jau kitą dieną A.Butkevičius po susitikimo su ministru pareiškė, kad jis turi likti poste, kol baigsis ikiteisminis tyrimas.
Dar įdomiau, jog iš esmės labai panašiai kalbėjo ir D.Grybauskaitė, nors buvo logiška tikėtis, kad pagrindinės kovotojos su korupcija vaidmenį atliekanti politikė trenks kumščiu į stalą.
Kas verčia taip elgtis premjerą ir prezidentę? Gali būti, jog pirmąjį spaudžia „tvarkiečiai“, grasindami koalicijos stabilumu, o antrąją stabdo tai, kad būtent ji palaimino šį paklusnų ministrą, be to, ne kartą jį gyrė.
Kalbama, kad ministrą išsaugoti poste siekia dvi tarnybos – skandalų purtoma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir per „paksogeitą“ į savo pusę D.Barakauską paviliojęs Valstybės saugumo departamentas.
Yra ir dar viena versija: galbūt aukščiausius valstybės pareigūnus stabdo pernelyg trapi bylos medžiaga, kuri rodo, kad ministras pagal garsųjį pačios prezidentės posakį išties „ne prie ko“?
Kad ir kaip būtų, ankstesni šnipštai, neskatinantys iškart sveikinti naujo skambaus žygio prieš politinę korupciją, rodo ne tik STT, bet ir visos šalies teisėsaugos problemas.
Kad pareigūnai dirba apgraibomis arba neprofesionaliai, ką tik parodė ir byla dėl galimo balsų pirkimo per praėjusius Seimo rinkimus.
Koks buvo kilęs triukšmas! Juk buvo įtariami ne tik kai kurie Darbo partijos parlamentarai, iš kurių nedelsiant buvo atimti mandatai, bet ir visa partija. O prezidentė net siekė, kad Konstitucinis teismas panaikintų rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje.
Tačiau šią savaitę Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad teisėsaugos pateikti duomenys nepakankami, ir išteisino visus byloje buvusius įtariamuosius.
Po tokio posūkio kai kas iš karto ėmė kaltinti teismus. Bet gal vis dėlto kalčiausi yra tie, kurie kerpa prieš tai devynis kartus nepamatavę?
Apžvalgininkas
