Lietuviai po sinodo: „Bažnyčia gėjams sako taip, jų seksui – ne“

Ilgus amžius Katalikų bažnyčia laikėsi konservatyvių pažiūrų. Viena vienintelė neišardoma santuoka. Tik tarp vyro ir moters. Jokios kontracepcijos. Jokių abortų. Jokių homoseksualių santykių. Ar galėjo šią kryptį pakeisti spalio pradžioje Vatikane įvykęs vyskupų sinodas su popiežiumi Pranciškumi priešakyje? Atsakymas – ne. Tam yra dvi paprastos priežastys.

Vyskupų sinode Lietuvai atstovavo Vilkaviškio vyskupas R.Norvila.<br>T.Bauro nuotr.
Vyskupų sinode Lietuvai atstovavo Vilkaviškio vyskupas R.Norvila.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Sigita Purytė

Oct 27, 2014, 1:40 PM, atnaujinta Jan 24, 2018, 1:16 PM

Pirmoji slypi dešimtyje Dievo įsakymų. Šeštasis yra „Nepaleistuvauk“. Jį laužo bet koks lytinis aktas, išskyrus tą, kuris įvyksta tarp bažnyčioje susituokusių vyro ir moters.

Nei vyskupai, nei popiežius šios nuostatos keisti negali. „Tai – dieviškoji teisė, neturėtume jos keisti. Dekalogas yra Dievo duotos instrukcijos žmogui. Panašiai, kaip gamintojas, išleisdamas sudėtingą elektroninį produktą, prideda instrukciją. Nesame žmogaus kūrėjai, tad nekuriame instrukcijų“, – kalbėjo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, kuris sinode atstovavo Lietuvai.

Jam antrino Romoje šeimos teologiją studijuojantis kunigas Andrius Vaitkevičius: „Bažnyčia tik saugo tai, ką Dievas yra pasakęs apie žmogų, ir kaip žmogus, vyras arba moteris, gali laimingai gyventi.“

Homoseksualų seksui – ne

Įsivaizduokite situaciją. Vyras, kuris jaučia potraukį vyrams, žino, kad Katalikų bažnyčia nepritaria homoseksualiems santykiams. Jis nori priklausyti Bažnyčiai, melstis joje ir per mišias priimti komuniją. Kokiu atveju jis nepažeidžia šeštojo įsakymo ir gali priimti komuniją?

„Homoseksualūs asmenys gali priimti komuniją. Vienintelė sąlyga – būti be sunkios nuodėmės“, – atsakymą pateikė Vilkaviškio vyskupas.

R.Norvila pabrėžė, kad jie bet kokiu atveju yra priimami bažnyčios ir net raginami ją lankyti, ateiti į mišias, melstis su bendruomene. 

Esminių nuodėmės apibrėžimo pakeitimų dvasininkas laukti nesiūlo. „Nemanau, kad čia kas nors keisis. Tai nėra Bažnyčios norma, tai dalykai, išplaukiantys iš biblinės antropologijos“, – aiškino vyskupas. 

Homoseksualų sueitis Katalikų bažnyčios yra laikoma nuodėme. Jei du gėjai reguliariai santykiauja, tai vadinama besitęsiančia nuodėme. Kaip, beje, ir vadinamasis gyvenimas susimetus ar santuokinė neištikimybė.

Tokie homoseksualai komunijos priimti negali, nebent pasiryžtų visam laikui atsisakyti homoseksualių lytinių santykių, atliktų išpažintį ir gyventų krikščionišką gyvenimą.

Antra santuoka – netvarkingas ryšys

Kiek kitokia padėtis tų katalikų, kurie po tuoktuvių bažnyčioje išsiskyrė ir antrąkart susituokė civiliu būdu. Jie be reikalo žiniasklaidos pranešimuose apie sinodą gretinami su homoseksualiais žmonėmis. Išsiskyrusiųjų ir antrą kartą susituokusių viltys dėl galimybės priimti komuniją kiek realesnės. 

Dėl tokių šeimų sinode buvo diskutuojama. Su kardinolu Walteru Kasperu priešakyje buvo teikiamas pasiūlymas po atgailos laikotarpio teikti komuniją civilinėje antrojoje santuokoje gyvenantiems katalikams. Reikėjo, kad du trečdaliai vyskupų tam pritartų, tačiau šią mintį palaikė 104, prieš buvo 74 vyskupai. 

„Jei yra netvarkingas ryšys, komunijos priimti paprastai negalima. Terminas „netvarkingas ryšys“ buvo labai dažnai vartojamas sinodo metu. Tai tas ryšys, kuris sieja vyrą ir moterį bendrame gyvenime, bet nėra palaimintas Dievo“, – aiškino vyskupas R.Norvila.

Tokiai porai kol kas Bažnyčia siūlytų skaistų gyvenimą. Ji nepatartų vaikų turinčias poras skirtis. „Jei šeimoje yra vaikai, jais reikia rūpintis“, – sakė Vilkaviškio vyskupas.

Jis pirmiausia linkėjo bažnyčioje susituokusioms poroms nesiskirti. Jei skyrybos jau įvyko, geriausia ieškoti būdų atkurti santuoką. Jei tai nebeįmanoma, jei antroje santuokoje susilaukiama vaikų ir jais reikia rūpintis, vienareikšmio atsakymo nėra.

„Siūlyčiau laukti ateinančių metų spalio, kai vėl susirinks sinodas, o po jo, tikimės, popiežius išleis specialų dokumentą šeimų sielovados klausimais“, – patarė ganytojas.

Sinodas – tik pradžia

Antroji priežastis, kodėl šis vyskupų susirinkimas nepadarė ir neturėjo padaryti lauktos revoliucijos, ypač gėjų klausimu, yra sinodo paskirtis.

Jis buvo metus truksiančių diskusijų ir apmąstymų pradžia. Vyskupai vėl rinksis lygiai po metų, spalio 4 dieną, ir tuomet suformuluos galutinius teiginius.

Sinodas tėra patariamasis. Popiežius susikviečia vyskupus, kad galėtų su jais pasitarti. Galiausiai išklausęs nuomones ir įžvalgas, jis paruoš dokumentą. Todėl daryti išvadas dar anksti. Tačiau apžvalgininkai jau dabar džiaugiasi popiežiaus pozicija. Jis visu kuo rodo, kad Bažnyčia nori atsiverti pasauliui. O jis, Bažnyčios vadovas, yra ne monarchas, o tarnas. 

Galiausiai popiežiaus Pranciškaus tikslas pasiektas. Jis paragino vyskupus ir visus tikinčiuosius į kenčiančius žvelgti gailestingai. „Labai svarbu rūpintis tais žmonėmis (homoseksualais, antrą kartą susituokusiais ir kt. – Red.), juos palydėti, auginti jų tikėjimo kelyje. Jie yra mūsų broliai, seserys, kurie yra tos pačios Bažnyčios nariai“, – sinodo diskusijas apibendrino Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro direktorius psichologas psichoterapeutas Algirdas Petronis.

Sinode jis dalyvavo kaip klausytojas.

„Vertėtų nekrūpčioti dėl vieno ar kito žodžio, nuskambėjusio sinode. Tai nėra sprendimai, bet diskusija“, – apibendrino Europos katalikiškų asociacijų federacijos viceprezidentas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.