Permainų galima tikėtis jau greitai – planuojama, kad 2015 m. Norvegijos parlamentas ratifikuos Hagos konvenciją. Apie tai trečiadienį Seime kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyresnioji patarėja Inga Juozapavičienė.
„Tuomet atsirastų galimybė keistis informacija“, – sakė ji. Ji lankėsi Danijoje ir Norvegijoje, bei pristatė šių šalių vaiko teisių tarnybų darbo mechanizmą.
Lietuva atsimuša į tylos sieną
Pasitarime dalyvavusios Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės turimais duomenimis, Šiaurės šalyse globoje auga apie 10 tūkst. vaikų. Nuo savo šeimų yra atskirti dešimt lietuvių vaikų.
„Tai uždara valstybė ir net institucijos, kurios turi bendrauti su užsienio valstybėmis, tos informacijos gauti negali. Tai turbūt labiausiai laukiamas rezultatas“, - sakė buvusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R.Šalaševičiūtė.
Lietuva yra siūliusi Norvegijai pasirašyti dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo vaikų teisių apsaugos srityje, bet sulaukė atsakymo, kad ši valstybės laikosi pozicijos nepasirašyti dvišalių bendradarbiavimo sutarčių, nes jos neatitiks nacionalinių teisės aktų, be to, norima taikyti bendrą politiką visų imigrantų atžvilgiu.
Norvegijoje ir Danijoje vaikų paėmimo iš šeimų atvejais yra teikiama nemokama teisinė pagalba, o tėvai visada gali skųsti institucijų sprendimus. Tačiau to daryti Lietuvos vaikų teisių apsaugos tarnybos negali. „Jeigu ambasada ar kitos valstybės institucijos nori padėti vaikui ar šeimai, tai yra neįmanoma“, - konstatavo I.Juozapavičienė.
Taip pat ji pabrėžė, kad vaiko paėmimas iš šeimos ir įkurdinimas kitoje šeimoje būna atliekamas tik kraštutiniais atvejais. Tai vyksta su tėvų su sutikimu arba ne. Jeigu yra nustatyta vaiko nepriežiūra ar smurto prieš vaiką atvejis, vaikas iš šeimos paimamas nedelsiant, tačiau visą laiką siekiama bendradarbiauti su tėvais.
Jos teigimu, Norvegijoje 2 proc. bylų, kurios yra susijusios su vaiko paėmimo iš šeimų yra susijusios imigrantais.
Pusė bylų uždaroma
Paprastai, gavus pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą, per savaitę vaiko teisių apsaugo tarnybos turi būti nuspręsti ką daryti. Per tris mėnesius tarnybos atlieka tyrimą.
I.Juozapavičienės pristatytos statistikos duomenimis, beveik pusė bylų tyrimo eigoje yra uždaroma. Ketvirtis bylų baigiasi vaikų paėmimu iš šeimos, o likusiajai daliai organizuojama pagalba šeimai. Be to, apie 20 proc. vaikų augančių globoje, auga be tėvų sutikimo. Likusioji – institucijų globoje auga su tėvų sutikimu. Tėvams yra teikiama pagalba, kai kuriais atvejais tėvai mokomi tėvystės įgūdžių.
Be to, vaiko gerovės įstatymo nuostatos taikomos visiems esantiems Norvegijoje, nepaisant to, ar asmenys gyvena Norvegijoje ar ne. Trumpam laikui vaiką į globą gali paimti ir iš Norvegijoje besilankančių turistų. Ilgalaikiai sprendimai taikomi tik vaikams, kurie ilgą laiką gyvena Norvegijoje.
Ar vaikai iš lietuvių šeimų paimami tik tuomet, kai yra atlikti visi žingsniai ir įvertinama, ar vaiko teisės buvo pažeistos, Norvegijoje apsilankę specialistai negalėjo atsakyti. Vaikų teisių tarnybos griežtai nekomentuoja jokių bylų ir laikosi konfidencialumo.
