Šiemet tokių pažeidimų mokyklų valgyklose nustatyta 6 proc., tai yra dukart daugiau nei pernai.
VMVT duomenimis, draudžiami maisto priedai dažniausiai pasitaiko moksleiviams tiekiamoje virtoje dešroje, pieniškose dešrelėse, rūkytuose mėsos gaminiuose, įvairiuose padažuose, majoneze, gaiviuosiuose gėrimuose, sausainiuose, bandelėse, džemuose, uogienėse, sirupuose. Dažniausiai nustatomi maisto priedai: konservantai, aromato ir skonio stiprikliai, saldikliai ir dažikliai.
Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, vaikams mokyklose draudžiama tiekti tam tikrus sveikatai nepalankius maisto produktus.
Tai - įvairūs bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai, saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai, konditerijos gaminiai su glaistu, šokoladu ar kremu, sūrūs konditerijos gaminiai, maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais, gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, gėrimai ir maisto produktai, kurių sudėtyje yra kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai, kisieliai, sultinių koncentratai, rūkytos žuvys, konservuoti mėsos ir žuvininkystės gaminiai.
Tarp šių produktų yra ir nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai, žlėgtainiai, mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai, gyvulių inkstai, smegenys, plaučiai, maisto papildai, maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba maistas, į kurio sudėtį įeina genetiškai modifikuotų organizmų.
Draudžiami maisto produktai nustatyti 4-iose Vilniaus miesto ir vienoje Vilniaus rajono, vienoje Kauno miesto ir vienoje Kauno rajono tikrintų mokyklų. Taip pat Alytaus, Elektrėnų, Kalvarijos, Kelmės, Mažeikių, Prienų, Raseinių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų miestuose ir rajonuose patikrintose mokyklose nustatyta pavienių draudžiamų maisto produktų tiekimo vaikams atvejų.
Patikrinimų metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai uždraudė tiekti neleistinus maisto produktus vaikams, įpareigojo atsakingus darbuotojus kontroliuoti ir nepriimti iš žaliavų tiekėjų draudžiamų maisto produktų ar produktų su neleistinais maisto priedais. Maitinimo paslaugas teikiantiems skyriams rekomenduota daugiau dėmesio skirti produktų kokybei bei ugdyti didesnę darbuotojų atsakomybę.
Pastebima, kad didžioji maitinimo paslaugą teikiančių įmonių dalis (77 proc.) vaikus maitina pagal pačių parengtus ir suderintus valgiaraščius. Tačiau, VMVT nuomone, mokyklų valgyklų vadovai ar savivaldybių administracijos atstovai, atsakingi už paslaugų pirkimą, galėtų daugiau dėmesio skirti viešiesiems pirkimams, kurių metu pasirenkami tiekėjai.
Mat per maždaug metus, nuo praėjusių metų rugsėjo 20 dienos, 22 mokyklų valgyklose atrinkus 28 mėginius patiekalų faktiniam kaloringumui nustatyti, tyrimų rezultatai parodė, kad ketvirtadalio visų patiekalų energinė vertė buvo dešimtadaliu mažesnė, nei nurodyta gamintojo valgiaraštyje.
Pavyzdžiui, moksleiviams siūlytos ryžių su pomidorais sriubos energinė vertė mažesnė 38 proc., varškėčių - 39 proc., šviežių daržovių sriubos - 30 proc., nei turėtų būti.
Pastaraisiais metais išlieka panašus procentas mokyklų (85 proc.), kurios turi savo maisto tvarkymo skyrius ir patiekalus gamina vietoje, iš žaliavų. Likusi dalis moksleivių maitinami atvežtiniu maistu. Paprastai būna atvežami tik vieno pavadinimo karšti patiekalai, todėl vaikams nebūna galimybės pasirinkti.
Pastebėta ir teigiamų tendencijų, kasmet vis didesnis dėmesys skiriamas tiekiamų produktų kokybei. Vis daugiau mokyklų dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamose programose, skatinančiose vartoti pieno produktus, vaisius ir daržoves. 2014 m. patikrinimų duomenimis, nemažai mokyklų savo patiekalams gaminti pasirenka vietos ūkininkų ūkiuose užaugintas daržoves (28 proc.).
