Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, ryte kietųjų dalelių koncentracija ore Vilniaus senamiestyje siekė apie 60 mikrogramų kubiniame metre, tačiau prieš vidurdienį ji buvo išaugusi net tris kartus ir viršijo 160 mikrogramų. Blogiausia padėtis Žirmūnų rajone – čia kietųjų dalelių koncentracija ore viršijama 4 kartus ir siekia 210 mikrogramų.
Kaip keitėsi užterštumo lygis per trečiadienį ir ketvirtadienį, galite pamatyti grafikuose, straipsnio nuotraukų galerijoje.
Įspėja pasisaugoti
Vilniečiai įspėjimų sulaukė ir savo telefonuose. Gyventojai įspėjami, kad dėl nepalankių oro sąlygų Vilnius ir jo apylinkės skendi smoge. „Padidėjus oro taršai rekomenduojama mažamečiams vaikams ir žmonėms, turintiems kvėpavimo negalavimų, vengti ilgai būti lauke“, – rašoma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime.
Ribinė oro užterštumo norma kietosiomis dalelėmis yra 50 mikrogramų kubiniame metre. Ji buvo viršyta ir trečiadienį, tačiau ne taip stipriai.
Ketvirtadienį staiga šoktelėjusį oro užterštumą suvaldyti galėtų tik pati gamta, tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, lietaus vilniečiai gali tikėtis tik šeštadienį, o vėjas nepakils iki pat savaitės pabaigos.
Kiti miestai kvėpuoja lengviau
Kituose miestuose padėtis ne tokia bloga, nors daugelyje vietovių oro užterštumas taip pat padidėjęs.
Kaune ties Petrašiūnais kietųjų dalelių koncentracija ore ketvirtadienį buvo pakilusi iki maždaug 100 mikrogramų/kub.m, tačiau iki pietų ji sumažėjo. Kauniečiai keistą kvapą lauke jau buvo pajutę ir trečiadienį.
Klaipėdos centre teršalų kiekis padidėjęs iki maždaug 90 mikrogramų, o ties Šilutės plentu jis beveik pasiekė 100 mikrogramų.
Šiauliuose oro užterštumas normą buvo viršijęs trečiadienį, bet ketvirtadienį kietųjų dalelių koncentracija nepasiekė ir 40 mikrogramų. Panevėžyje padėtis priešinga – trečiadienį šiame mieste oras buvo gana švarus, bet ketvirtadienį priešpiet teršalų lygis jau perkopė leistiną normą.
Pažadino smarvė
Ketvirtadienio rytą vilniečius pažadino ne garuojančios kavos, o keistas dūmų kvapas. Aplinkosaugininkai aiškina, kad jau trečia diena, kaip Vilniuje yra viršijamas oro užterštumo rodiklis.
„Vilniečiai, ar nepastebėjote šiandien keisto ryto? Lyg ir viskas būtų gražu ir gerai pro langą, rodos, rūkas vėl aplankė rytinį Vilnių. Bet, deja, išėjus į lauką pasirodo, jog ten visai ne rūkas, o smalkėmis ar sudegusiu plastiku persmelkta dūmų uždanga.
Važiuodamas į darbą pastebėjau, kad toks kvapas ne tik mano mylimame Fabijoniškių rajone, bet driekiasi per Šeškinę, Naujamiestį, Naujininkus. Bendradarbiai taip pat pripažino, kad juto šlykštų smalkių kvapą Lazdynų ir Jeruzalės rajonuose“, – lrytas.lt rašė skaitytojas Robertas.
Kodėl vilniečiai jaučia degėsių kvapą, paaiškino Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Šilienė.
„Čia – teršalų kvapas. Šiandien jau trečia diena, kai viršijama norma. Susilpnėjęs vėjas, nelyja, nėra kritulių. Padidėjęs oro užterštumas: šaltoka, temperatūra žemiau nulio. Žmonės kūrena individualius namus, ir todėl teršalai laikosi pažemėje“, – lrytas.lt teigė Z.Šilienė.
Kalti gaisrai?
Geriausiai teršalus sklaido vėjas ir krituliai, tačiau pastarąsias dienas jų nėra.
„Ypač padidėjo kietųjų dalelių koncentracija, ir vienas didesnių šaltinių yra kūrenimas ir transportas“, – aiškino specialistė.
Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas sakė, kad keistas kvapas galėjo atsirasti dėl šiomis dienomis užfiksuotų net 60 gaisrų Vilniuje ir jo rajone. Taip pat dėl deginamų atliekų, tačiau tikslaus atsakymo pateikti negalėjo.
„Žmonės kūrena kietuoju kuru. Degina atliekas ir žolę. Vilnius – duobėje, todėl tvyro smogas. Taip pat nėra vėjo, kuris jį išsklaidytų“, – teigė G.Markauskas.
Medikų patarimai, kaip elgtis
Kai užterštumas nemažėja ilgesnį laiką, sudirginama nosies ir gerklės gleivinė, dažniau imama čiaudėti, kosčioti. Taip dalis teršalų pašalinami iš organizmo, tačiau likusios kietosios dalelės ilgainiui prasiskverbia ir į kvėpavimo takus, kraują. Ypač saugotis raginami sergantieji lėtinėmis ligomis, vaikai.
Užterštas dulkėmis oras gali pabloginti savijautą žmonių, sergančių įvairiomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Todėl išeinant iš namų reikia neužmiršti užsirišti kaukę, pasiimti vaistų, taip pat būtina mažinti fizinį krūvį, kuris skatina intensyvų kvėpavimą.
Dėl smogo gydytojai pataria kurį laiką net išsižadėti pomėgio bėgioti, taip pat sunkaus fizinio darbo atvirame lauke. Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila priminė, kad bronchų astma, lėtiniu bronchitu ir obstrukcine plaučių liga sergantys žmonės ypač prastai jaučiasi, kai būna užterštas oras.
Netgi sveiki žmonės gali jausti perštėjimą burnoje, norą atsikosėti.
„Kai dėl įvairių ligų pažeistas kvėpavimo gleivinės epitelis yra bombarduojamas dulkių ir smulkių dalelių, ji nespėja apsivalyti. Tokiu atveju nenustebkite, jei teks kosėti ilgiau nei mėnesį. Taip gali atsitikti dėl padidėjusio kvėpavimo takų jautrumo“, – aiškino gydytojas pulmonologas E.Danila.
Sergant bronchų astma ir kvėpuojant užterštu oru tenka didinti vaistų dozę. Kad staiga neužkluptų priepuolis, reikia rankinėje nešiotis vaistų.
O paprasčiausia priemonė, padedanti išvengti blogesnės savijautos, – neužmiršti kvėpuoti per nosį, nes kai kurie žmonės yra įpratę kvėpuoti per burną.
Nosies kriauklė yra tokios formos, kad kvėpuojant smulkiosios dalelės nusėda ir nepatenka giliau į smulkiuosius kvėpavimo takus.
Tuo tarpu kvėpuojant burna smulkiosios dalelės kur kas labiau dirgina kvėpavimo takus, todėl žmogus būna priverstas kosėti, čiaudėti.
Dar vienas patarimas – dėvėti kaukes, kurios sulaiko užterštame ore esančias daleles.
„Pastarosiomis dienomis nereikėtų mankštintis atvirame ore, taip pat bėgioti. Mažai treniruotam žmogui nepakanka oro, kurį jis gauna per nosį, todėl kvėpuoja išsižiojęs burna“, – įspėjo profesorius E.Danila.
