Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojai žino ne vieną istoriją apie iš egzotiškų kraštų į tėvynę negalėjusius grįžti lietuvius ir jiems suteiktą pagalbą, o štai diplomatinių santykių su tomis valstybėmis užmezgimas kai kurias atvejais tebėra miglotas klausimas.
Santykiai su Madagaskaru vilkinti 10 metų
Neseniai Vyriausybė nupūtė dulkes nuo dešimties metų senumo projekto ir pritarė atnaujinti 2004-aisiais priimtą nutarimą, kuriuo bus siekiama užmegzti tarptautinius santykius su Afrikos valstybe Madagaskaru.
Kad ketinimai susidraugauti su Madagaskaru nenugultų į užmarštį dar dešimtmečiui, Vyriausybė įgaliojo ambasadorę Jungtinėse Tautose Raimondą Murmokaitę pasirašyti bendrąjį komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo.
Nors Lietuva nėra užmezgusi diplomatinių santykių su Madagaskaru, tam tikrų istorinių niuansų esama: XX a. geografas ir visuomenės veikėjo Kazys Pakštas buvo pateikęs utopiją, kaip Lietuvai išsaugoti valstybingumą. Vienas idėjos akcentų – kolonizuoti Madagaskarą ir įkurti „atsarginę Lietuvą“. Tiesa, mokslininko taikinyje tą kartą buvo ne tik ši sala, bet ir Angola bei Belizas.
Jei lietuviai užklystų į Rytų Timorą
Nors Lietuva aktyviai plečia diplomatinių santykių tinklą, yra šalių, su kuriomis mūsų valstybė užmezgė šiuos santykius paskutinė iš ES šalių.
Politologas Tomas Janeliūnas teigė, jog tai, kad su kai kuriomis šalimis Lietuva užmezgė diplomatinius santykius paskutinė iš visų ES šalių, nėra jokia problema. „Šiuo metu Lietuva neturi didelių problemų dėl to, su kuriomis valstybėmis jai palaikyti diplomatinius santykius. Tolimesnės šalys vėliau patenka į mūsų diplomatinių santykių ratą dėl to, kad Lietuva mažino savo ambasadorių ir diplomatinių atstovybių skaičių. Būtent todėl ir didesnis skaičius šalių, ypač toliau nutolusių, atitekdavo vienam ambasadoriui.“
Apie tai, kokia nauda Lietuvai iš tokių santykių užmezgimo, kai šalių nesieja aktyvus kultūrinis verslo ar kitoks bendradarbiavimas, politologas sakė: „Santykių užmezgimas yra svarbus tam, kad būtų palaikomi santykiai su kitomis pripažintomis valstybėmis. Tai reiškia, kad Lietuva ar ta kita šalis bet kuriuo metu gali oficialiu reikalu kreiptis tiesiogiai ar į kitoje šalyje esančią diplomatinę atstovybę. Tokių situacijų gali iškilti bet kada: pradedant nuo visų konsulinių klausimų ir baigiant vizomis ar diplomatine pagalba. Juk negalime būti tikri, kad neatsiras lietuvių Rytų Timore ar kitose labai nutolusiose egzotiškose šalyse.“
T.Janeliūno teigimu, visuomet yra tikimybė, kad užsienio kompanijų laivuose, plaukiojančiuose prie Afrikos krantų, prireiks pagalbos iš Lietuvos: „Santykių užmezgimas svarbus, kad būtų galima apsikeisti kontaktais ir būtų žinoma, jog galioja tarptautinės sutartys“, – teigė jis.
Draugystę su Kuba skatina turistai
Ar buvo padaryta klaidų bandant užmegzti diplomatinius santykius su kitomis šalimis? „Lietuva savo diplomatinius santykius visuomet užmezga labai atsargiai ir įvertindama situaciją, tad nemanau, kad kokių nors klaidų padaryta buvo“, – tvirtino T.Janeliūnas. Kartais su kitų šalių pripažinimais nebuvo skubama ir, jei kildavo abejonių, būdavo derinama ir laukiama Europos Sąjungos pozicijos šiuo klausimu.
Neseniai buvo kilęs klausimas dėl diplomatinių santykių su Kuba užmezgimo: pranešus apie tokius ketinimus pasipylė kritika neva su šalimi diplomatinių santykių užmegzti nereikia, mat valstybė, kurioje klesti diktatūra ir esama daug žmogaus teisių pažeidimų, nėra prioritetiniame draugų sąraše.
„Dėl tokių šalių kaip Kuba ar Šiaurės Korėja, net jei kitų valstybių jos yra vertinamos kategoriškai ar priešiškai, valstybingumo niekam abejonių nekyla. Tai reiškia, kad bent minimalus diplomatinių santykių palaikymas yra racionalus sprendimas. Pavyzdžiui, į Kubą traukia nemažai lietuvių turistų, žinoma atvejų, kai tautiečiai keliavo į Šiaurės Korėją“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
Būdas kalbėtis su priešiškomis valstybėmis
Anot pašnekovo, diplomatinių santykių užmezgimas anaip tol nereiškia užsienio politikos pozicijos: „Kartais gerai užmegzti diplomatinius santykius su labai priešiškomis valstybėmis, nes tai bus vienintelis būdas kalbėtis“, – sakė politologas ir pridūrė, kad diplomatinių santykių užmezgimas yra problema tais atvejais, kai reikia apsispręsti, ar pripažįstamas tam tikros šalies ar teritorijos valstybingumas, ar ne.
Ar yra tokių atvejų, kai diplomatiniai santykiai nutraukiami, pašnekovas sakė: „Praktikoje tokių atvejų pasitaiko, bet tai dažniausiai nutinka karų ar konfliktų įkarštyje. Pastaruoju metu tokių atvejų nėra buvę, nes stengiamasi palikti galimybę diplomatams bendrauti. Visiškas diplomatinių santykių nutraukimas – radikali priemonė.“
Su Centrine Afrikos Respublika nebendraujama
URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorė Ina Marčiulionytė sakė: „Jungtines Tautas sudaro 193 valstybės, Lietuva turi diplomatinius santykius su 178. Lietuva dar neturi diplomatinių santykių su 15 valstybių, iš jų dėl 12-os jau yra priimti Vyriausybės sprendimai, kad galima užmegzti diplomatinius santykius, taip pat įgalioti mūsų ambasadoriai JT jiems užmegzti. Dabar viskas priklauso nuo tų valstybių, kada jos sutiks pasirašyti.“
I.Marčiulionytės teigimu, su dar dviem šalimis – Bisau Gvinėja ir Tuvalu – yra tik diplomatinių santykių užmezgimo procesas. „Dėl Bisau Gvinėjos jau pateiktas siūlymas Vyriausybei šiuos santykius užmegzti, o dėl santykių užmezgimo su Tuvalu – kol kas tik pradėta derinti su Lietuvos institucijomis. Jokie diplomatinių santykių užmezgimo procesai šiuo metu nevyksta tik su Centrine Afrikos Respublika, nes ten šiuo metu politinė situacija labai komplikuota, tad diplomatinių santykių klausimas jiems nėra pats svarbiausias“, – teigė I.Marčiulionytė.
Politiniai perversmai ir dažnas nuomonės keitimas
Sunku konkrečiai įvardyti, kiek trunka pats diplomatinių santykių užmezgimo procesas, mat kiekvienu atveju situacija specifinė: „Kartais procesas užtrunka dėl įvairių priežasčių: kol ketinama užmegzti santykius, valstybėse įvyksta perversmai. Tokia situacija buvo su Madagaskaru – šalyje vyko politinis perversmas, vėliau buvo taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Tai buvo nepalankus laikas santykiams užmegzti ir Lietuva to nedarė“, – sakė pašnekovė.
Apie galimybę užmegzti diplomatinius santykius sprendimus turi priimti Seimas ir Vyriausybė, atsižvelgiant į situacijos aplinkybes: „Tuvalu buvo viena valstybių, pripažinusių Abchaziją ir Osetiją kaip atsiskyrusias valstybes, taip pat tai nebuvo prioritetinė valstybė, su kuria Lietuva norėtų užmegzti diplomatinius santykius. Šiuo metu Tuvalu minėtų teritorijų pripažinimą yra atšaukusi.
Jūreivis sugrąžintas iš Singapūro
Buvo ne vienas atvejis, kai į rimtą bėdą užsienyje patekusiems lietuvaičiams į pagalbą skubėjo kitų ES šalių konsulatų ir ambasadų darbuotojai.
URM Konsulinio departamento atašė Martynas Taujanskas prisiminė istoriją, nutikusią vieno komercinio laivo jūreiviui: „Lietuvos URM aktyviai talkino jūreiviui, kurio paso galiojimo laikas baigėsi plaukiojant komerciniame užsienio šalies laive. Kadangi laivo maršrute nebuvo Lietuvos uosto (tokiu atveju jis būtų įleistas ir su negaliojančiu Lietuvos pasu), o piliečio sutartis su įmone baigėsi, jam reikėjo patekti į vieną iš maršrute esančių šalių be galiojančio paso, kad galėtų iš ten skristi į Lietuvą. Be to, dauguma jo maršrute buvusių šalių taikė vizų režimą Lietuvos piliečiams. Su vengrų kolegų pagalba ir bendraujant su jūreivio sutuoktine Lietuvoje, Lietuvos pilietis Singapūre gavo kelionės dokumentą, su kuriuo buvo įleistas į Singapūrą, iš kurio sėkmingai išskrido į Lietuvą.“
Anot pašnekovo, labai svarbu prieš leidžiantis į kelionę pagalvoti apie dokumento galiojimo laiką. Ypač reikia turėti galvoje, kad dauguma ne ES šalių iš Lietuvos piliečių reikalauja, kad įvažiuojant į jų šalį, Lietuvos Respublikos piliečio pasas galiotų dar tam tikrą laikotarpį prieš kelionę į tas valstybes.
Nemokanti kalbų lietuvė keliavo iš Indonezijos
Kita istorija nutiko Indonezijoje. URM aktyviai talkino Lietuvos pilietei organizuojant jos grįžimą į Lietuvą. „Nemokanti užsienio kalbų, pirmą kartą keliaujanti už Lietuvos ribų pilietė lydėjo sutuoktinį, kuris buvo sulaikytas Indonezijoje įtarus jį narkotikų kontrabanda. Kadangi moteriai kaltinimai nebuvo pareikšti, URM su vietos policijos bei Lietuvos garbės konsulo pagalba, suradusi gimines Lietuvoje, padėjo artimiesiems pakeisti kelionės datą, paaiškino pilietei dviejų oro uostų, kuriuose turėjo būti keičiami lėktuvai, specifiką. Lietuvos pilietė sėkmingai grįžo į Lietuvą.“
Pasak M.Taujansko, pasitaiko atvejų, kai tolimose šalyse sulaikomi Lietuvos piliečiai, įtariami narkotikų kontrabanda. Tose šalyse kalėjimo sąlygos dažnai yra itin prastos, bausmės – labai didelės, o pasekmės dėl nusikalstamo veiklos – ypač skaudžios.
Pagalba teikiama ir be diplomatinių santykių
Vykstantys į šalis, su kuriomis Lietuva nėra užmezgusi diplomatinių santykių, neturėtų nerimauti dėl to, kad ištikus bėdai nebus, kas atskuba į pagalbą.
URM specialistų teigimu, konsulinė pagalba teikiama visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nesvarbu, ar Lietuva turi užmezgusi diplomatinius santykius su valstybėmis, ar ne.
Remiantis Lisabonos sutarties 23 punktu, Europos Sąjungos piliečiai (taip pat ir Lietuvos piliečiai) gali kreiptis konsulinės pagalbos į bet kurią šalyje esančią Europos Sąjungos šalies narės atstovybę (jei ten nėra Lietuvos Respublikos atstovybės) ir gauti tokią pat konsulinę pagalbą, kaip ir tos šalies piliečiai.
