Šalies vadovė vakar pasiskubino pranešti, kad siūlo įstatymo pataisas, kuriomis ypatingų nuopelnų turintiems Lietuvos piliečiams būtų įtvirtinta dvigubos pilietybės teisė. Matyt, tai išspręs Ž.Ilgausko problemą ir jis galės išsaugoti mūsų šalies pilietybę.
Vis dėlto tokių įstatymo pataisų kitaip nei populistinėmis pavadinti neapsiverčia liežuvis. Ir ne tik todėl, kad taip tarsi siekiama įsiteikti garsenybėms ir jų gerbėjams. Pirmiausia ypatingų nuopelnų sąvoką teisine prasme sunku apibrėžti, paliekama didžiulė erdvė ją laisvai aiškinti.
Dėl Lietuvos vardą pasaulyje garsinančio Ž.Ilgausko nuopelnų turbūt nekils abejonių. Bet kaip vertinti, pavyzdžiui, neseniai Misis Airijos titulą iškovojusią iš Lietuvos emigravusią Olgą? Gal gražiausios Airijos moters karūna irgi gali suteikti teisę turėti dvigubą pilietybę?
Nuopelnų kriterijaus subjektyvumą gerai atskleidė Lietuvos pilietybės išimties tvarka suteikimas mūsų ledo čiuožėjo D.Stagniūno buvusiai partnerei I.Tobias.
Anksčiau amerikietės prašymą suteikti jai kelią į Sočio žiemos olimpiadą atveriančią Lietuvos pilietybę prezidentė buvo atmetusi, nes suabejota, ar šios čiuožėjų poros užimamos vietos Europos ir pasaulio pirmenybių antruosiuose dešimtukuose jau laikytinos ypatingais nuopelnais, bet artėjant prezidento rinkimams D.Grybauskaitė persigalvojo.
Imdama Lietuvos pasą I.Tobias ašarojo iš džiaugsmo, bet greitai lieti ašaras, tik jau iš apmaudo, galėjo mūsų šalies žmonės.
Pirmiausia Sočyje ši pora pasirodė prasčiau, nei tikėtasi, ir užėmė tik 17 vietą. Bet Lietuvos pilietybės suteikimas I.Tobias virto farsu ne dėl to. Netrukus amerikietė susirado kitą, jau rusų kilmės partnerį ir su juo atstovaus Izraeliui. Siekiant šio tikslo, jai teks tapti triguba piliete – įgyti dar ir žydų valstybės pasą.
Šis atsitikimas atkreipia dėmesį pirmiausia todėl, kad gerai atskleidžia Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka spragas, diskriminacinį šios teisės normos pobūdį.
Juk tūkstančiai emigravusių ir kitos šalies piliečiais tapusių tautiečių netenka Lietuvos paso, nes neturi dvigubos pilietybės teisės. Maža to, kad tėvynė juos tarsi atstumia, akis bado dar ir neteisybė, kai vieniems asmenims leidžiama turėti dvigubą pilietybę, kitiems draudžiama.
Šią absurdišką teisinę situaciją parodo kito garsaus sportininko – ledo ritulininko D.Zubraus – atvejis. Jis, kaip ir Ž.Ilgauskas, įgijo JAV pilietybę, tik anksčiau už jį, todėl gali teisėtai išsaugoti ir Lietuvos pasą.
Mat JAV piliečiu D.Zubrus tapo pirmiau, nei Konstitucinis teismas (KT) išaiškino, kad dviguba pilietybė leistina tik kaip reta išimtis.
Reikia pripažinti, kad KT šiuo praėjusių metų pradžioje priimtu savo ankstesnių nutarimų išaiškinimu privirė sunkiai išsrebiamos košės.
Pirmiausia dviguba pilietybė vis viena anaiptol nėra reta išimtis. Visi iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais iš Lietuvos išvykę asmenys ramiausiai gali būti ir kitų šalių piliečiais – pagal Pilietybės įstatymą nelaikoma, kad tai pažeidžia Konstituciją.
Taip pat mūsų šalies pasą leidžiama išsaugoti antrą pilietybę įgijus automatiškai – per santuoką ar ją turint nuo gimimo.
Toks Pilietybės įstatymo dvilypumas iš esmės suskaldė užsienio lietuvių bendruomenes, nes senąją išeiviją pavertė labiau privilegijuota, palyginti su naujaisiais emigrantais, kurie, nors dažnai išsaugo stiprius saitus su tėvyne, įgiję kitos šalies pilietybę turi atsisakyti lietuviško paso, o iš išeivių, net ir nutolusių nuo Lietuvos, niekas jo neatima.
Neteisybę gerai suvokia ir Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB), kurios vadovai atkakliai reikalauja įteisinti dvigubą pilietybę visiems užsienyje atsidūrusiems lietuvių kilmės asmenims.
Turbūt Seimas taip ir būtų pasielgęs, jei ne KT primygtinis nurodymas, kad įteisinti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją ir dar 12-ąjį jos straipsnį, kuris keičiamas vien referendumu.
Aišku, keisti Konstituciją referendumu – beveik neįmanoma misija. Referendumų sąlygos Lietuvoje tokios sudėtingos, kad dėl emigracijos išretėjusioje šalyje vargu ar galima tikėtis, jog jis įvyks, net jei dauguma žmonių ir pritaria dvigubos pilietybės teisei.
Seimas jau buvo susiviliojęs sumanymu skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės drauge su šįmet vykusiais prezidento rinkimais, bet to nedaryti ėmė prašyti PLB, nes kilo grėsmė, kad Konstitucijos pakeisti nepavyks, o tuomet jau būtų kone amžiams palaidota pati idėja leisti emigravusiems lietuviams išsaugoti Lietuvos pasą.
Tačiau ir toliau nieko nedaryti, paliekant esamą padėtį, taip pat negalima. Tai aiškiai parodo ir Ž.Ilgausko atvejis.
Mažai Lietuvai, mažėjančiai dar ir dėl didžiulės emigracijos, pernelyg didelė prabanga atstumti tūkstančius svetur išvykusių savo žmonių, atiminėjant iš jų lietuviškus pasus.
Reikia politinės valios, kad pagaliau būtų išspręsta ši problema ir Pilietybės įstatymas bei galbūt kuris nors referendumo nereikalaujantis Konstitucijos straipsnis būtų taip pakeistas, kad ne tik viena kita garsenybė, bet ir visi dori tautiečiai galėtų likti Lietuvos piliečiais net ir emigravę.
