1955 metais L.Simutis buvo suimtas už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdyje (partizanas, karys savanoris) ir nuteistas sušaudyti. Nuosprendį pakeitus į 25 metų įkalinimo bausmę, į laisvę išėjo 1977 m.
Iki 1990 metų dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje veikloje.
1990–1992 m. L.Simutis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. „Balsavimas parlamente už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą buvo man viso sunkaus gyvenimo, darbų, vargų, kovų, kančių, svajonių vainikas, kuris, beje, buvo ne tik be galo malonus, bet ir slegiantis. Slėgė už tai kovojusių ir žuvusių partizanų aukos neįvertinimas. Slėgė ir nuojauta, kad nepriklausomą valstybę atstatyti bus nepalyginamai sunkiau, nei už tai pabalsuoti ir pasirašyti“, – yra sakęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras L.Simutis.
Jis yra paskelbęs daug straipsnių politine tematika įvairiuose leidiniuose, tarp jų – ir pogrindžio.
L.Simutis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žymeniu „Už Lietuvą“.
Velionis bus pašarvotas ir laidojamas Kaune.
