Valdymo pertvarkos universitete prasidėjo šių metų gegužę, priėmus naująjį Vilniaus universiteto statutą. Pasak jau dvejus metus laikinai universiteto rektoriaus pareigas einančio Jūro Banio, universiteto valdymo struktūra keičiasi iš esmės: jeigu anksčiau universitetą praktiškai valdė Senatas, o Taryba buvo prižiūrimoji institucija, tai dabar būtent jai atiteks svarbiausias vaidmuo.
„Šie pasikeitimai ypač svarbūs, turint omenyje universiteto dydį. Tai yra viena didžiausių biudžetinių įstaigų Lietuvoje, kurioje dirba 5011 darbuotojų. Anksčiau turto klausimais sprendimus priimdavo Senatas, kuris iš principo buvo sudarytas kitu būdu. Tarkime, senajame Senate buvo visų fakultetų ir institutų atstovai, todėl priimant sprendimus buvo sudėtinga, kadangi reikėjo derinti kiekvieno padalinio interesus. Taryba dabar priims, taip sakykime, valinius sprendimus, kuriuos nori, nenori – reikės įgyvendinti. Būtent tokie sunkūs sprendimai, manau bus priimami lengviau“, – sako J.Banys.
„Teoriškai nauja tvarka numato didesnes demokratijos galimybes, nes Senatas šiuo metu yra visi rinkti atstovai, o senasis Senatas buvo dekanas darinys ir keletas rinktų papildomų atstovų. Taigi atskirta viena vykdomoji valdžia nuo kitos. Antras aspektas – taip Senatas gali kuo bendresnes, labiau unifikuotas, universitetines fundamentalias taisykles prisiimti, nepaleisti universiteto į fragmentaciją į atskirus fakultetinius darinius“, – teigia VU Senato pirmininkė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Naująją universiteto Tarybą sudarys 11 narių, kurie bus atrinkti pagal išskirtas interesų grupes. Taryba sudarys 5 vidiniai, 5 išoriniai bei 1 studentų atstovas. Vieną iš išorinių narių taip pat rinks Studentų atstovybės parlamentas. Vidiniai nariai atstovaus skirtingoms universitete plėtojamoms mokslo sritims, tuo tarpu išoriniai nariai sudarys tam tikrą pusiausvyrą, kad Taryboje nedominuotų vienos mokslo šakos atstovai.
„Jeigu žiūrėsime vidinius kandidatus, tai interesų grupės yra paremtos mokslo sričių plėtojimų, tuo tarpu išorinės interesų grupės irgi yra susijusios su tam tikra pusiausvyra. Norėjome, kad Taryba nesusiformuotų tokia, kurioje bus, pavyzdžiui, vien tik humanitarai arba vien tik socialinės ar aukštųjų technologijų plėtros atstovai“, – pasakoja D.Pociūtė-Abukevičienė.
Išankstinis balsavimas į Tarybą prasidės lapkričio pabaigoje, pagrindiniai rinkimai vyks gruodžio 1 ir 2 dienomis. Šiuo metu kandidatams duotas mėnuo savo pozicijoms ir vizijoms išreikšti. Kandidatą turi palaikyti bent puse balsavusių rinkimuose.
Humanitarinių mokslų ir studijų bei menų studijų grupėje į Taryba pretenduoja Audrius Beinorius, Alfredas Bumblauskas, Domas Kaunas, Audinga Peluritytė-Tikuišienė ir Paulius Vaidotas Subačius, socialinių mokslų – Alvydas Jokubaitis ir Romas Lazutka. Gyvybės, žemės ir aplinkos mokslų grupėje į Taryba gali būti išrinkti Juozas Rimantas Lazutka bei Arūnas Ramanavičius. Dviejose grupėse pasiūlyta tik po vieną kandidatą: Sveikatos mokslų grupėje – Eugenijus Lesinskas, fizinių ir technologijos mokslų – Feliksas Ivanauskas.
Išoriniais Tarybos nariais gali būti išrinkti: Leonidas Donskis, Aušra Jurgutienė, Algirdas Kumža, Tadas Langaitis, Vytautas Rubavičius, Lolita Varanavičienė ir Audronė Žukauskaitė (Lituanistikos ir kultūros plėtros grupė), Virginijus Adutavičius, Giedrius Dusevičius, Gitanas Nausėda, Jovita Nenortaitė ir Ingrida Šimonytė (Teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros grupė), Algimantas Blažys ir Algimantas Markauskas (aukštųjų technologijų, susijusių su biomedicinos mokslais, plėtros grupė) bei Rimantas Kraujalis, Arūnas Krotkus, Antanas Marcinonis arba Viktoras Tonkich (Aukštųjų technologijų, susijusių su fiziniais mokslais, plėtros grupė). Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje kandidatu įregistruotas Raimundas Balčiūnaitis, Tarybos nariu taps ir atstovybės prezidentas Andrius Uždanavičius.
Gruodžio viduryje Senate bus patvirtinta naujoji Taryba, tuomet prasidės kandidatų į rektorius kėlimo procedūra. Laikinai šias pareigas einantis J. Banys trečiadienį pripažino, jog dalyvaus šiame konkurse.
Vilniaus universitete iš viso studijuoja 21,5 tūkst. studentų, universiteto mokslo publikacijos sudaro 39 proc. visų Lietuvos mokslo institucijų publikacijų.
