ES diplomatijos tikslas – europinių vertybių sklaida
Pirmojoje diskusijos dalyje svečias pasidalino savo ilgamete patirtimi apie įvairius diplomatinio darbo svetur aspektus. 2009 metais pradėjus funkcionuoti Lisabonos sutarčiai, prasidėjo aktyvesnė ES diplomatinių tarnybų veikla. Formaliai – tai užsienio reikalų tarnybos, kurių misija yra atstovauti, reikšti 28 ES šalių narių interesus, teikti humanitarinę pagalbą kitoms šalims ir skleisti Europos vertybes pasaulyje.
V.Ušackas buvo pirmasis Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis ir delegacijos vadovas Afganistane. Tuomet, 2010 m., ši šalis buvo vienas karščiausių pasaulio taškų. Anot V.Ušacko, vienos iš daugiausiai pastangų reikalaujančių derybų pasaulyje tada vyko Afganistane.
Tenai teko prisiderinti prie visiškai skirtingos kultūrinės ir religinės terpės, diskutuoti su silpnai išsivysčiusia tos šalies politinio elito dalimi, aktyviai besireiškiančiais religiniais lyderiais ir neoficialiai veikiančiais šalies politinės sistemos veikėjais.
Jis kaip ES atstovybės vadovas buvo ne tik atsakingas už taikos kūrimą karštojo konflikto zonoje esančioje šalyje, bet ir už 130 atstovybės darbuotojų gyvybių. Visa tai – iš tiesų neįkainojama diplomatinė ir žmogiškoji patirtis.
Diplomatinė patirtis Afganistane išmokė suvokti pasaulio regionų skirtingumą
Anot V.Ušacko, „taiką kurti ir stiprinti yra visuomet daug sunkiau, negu kurstyti karą“. Afganistanas – tai kontrastų šalis. Geopolitikos ekspertų ji dažnai vadinama Azijos širdimi, bet yra viena iš mažiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Pagal BVP – trečia nuo galo, o pagal skurdo indeksą – ketvirta. Dar prieš 10 metų šioje šalyje 80 proc. gyventojų buvo beraščiai.
Nors Afganistane oficialiai veikia parlamentas ir vyriausybė, tačiau sprendimai nėra priimami kaip tradicinėje demokratinėje valstybėje, pvz., Lietuvos parlamente ar JAV Kongrese. Greta formalios valdžios veikia neformalūs politiniai dariniai, kurių raiška vyksta per genčių susirinkimus, religinių lyderių pasisakymus ir kt. Jų įtaka priimant sprendimus turi ypatingą vaidmenį.
Anot ES diplomato, „derinant sprendimus sunkiausias darbas Afganistane tenka prezidentui, nes jis turi atrasti balansą tarp skirtingų įtakos grupių“. Afganistanas visuomet pasižymėjo konfliktiškumu ir sudėtinga istorija. Nuo pat britų kolonijinės imperijos laikų iki karo su SSRS, kai iškilo Talibanas, ši šalis buvo itin svarbi viso Artimųjų Rytų regiono stabilumui.
Viso pasaulio dėmesį į Afganistaną atkreipė islamo teroristinės grupuotės „al Qaeda“ įvykdyti šiurpūs teroristiniai išpuoliai Niujorke ir Vašingtone, kai buvo sunaikinti „bokštai dvyniai“ ir pasikėsinta į Pentagoną.
Dėl to pirmą kartą istorijoje panaudotas NATO 5-asis straipsnis ir 2001 metais dauguma JAV ir sąjungininkų pajėgų buvo išsiųsta į Afganistaną. Ten jos vykdė intensyvias karines operacijas prieš talibų ir „al Qaeda“ bazes tam, kad būtų užkirstas kelias terorizmui. Vien karinėmis priemonėmis to pasiekti yra neįmanoma.
Daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių suprato tikrąją terorizmo grėsmę ir norėjo prisidėti prie Afganistano, kaip stabilios valstybės ir visuomenės, kūrimo. Būtent prie šio proceso itin aktyviai prisijungė ir Europos Sąjunga. 28 šalių lyderiai prisidėjo prie šalies politinio ir ekonominio stabilizavimo, administracinių pagrindų kūrimo, švietimo sistemos kūrimo.
Tik bendromis pastangomis galima kovoti su globaliais pavojais, kurie gimsta Afganistane ir kenkia pačiai šaliai: terorizmu, kariniu ekstremizmu, nelegaliais narkotikais, tarptautiniu nusikalstamumu.
2010 metais Afganistane diplomatinę veiklą pradėjęs lietuvis diplomatas intensyviai ES vardu derėjosi su vietine valdžia bei su Jungtinių Tautų (JT) ir JAV politiniais vadovais tam, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika.
ES specialusis įgaliotinis buvo atsakingas už kasmetinės ES finansinės pagalbos, kuri siekė apie 1 mlrd. eurų, tinkamą paskirstymą. Ji buvo daugiausiai skiriama žmogiškųjų išteklių ir administracinių gebėjimų stiprinimui, teisingumo sistemos kūrimui, žemės ūkio vystymui.
Nepaisant skeptikų kritikos – pasiekimai Afganistane tikrai akivaizdūs
Vakarų šalių paramos rezultatai yra akivaizdūs ir matomi visose srityse: švietime, saugume, ekonomikoje. Dėl lėšų trūkumo, menko saugumo, archajinių tradicijų apribojimų, mokslo neprieinamumas siekė 80 proc., tai reiškia, kad galimybę mokytis turėjo tik 1,5 mln. vaikų, o 2011 metais moksleivių skaičius išaugo iki 8 mln. Tarp jų net 2,5 mln. mergaičių, nors seniau joms mokslas buvo tabu. Šie skaičiai toliau kasmet auga.
Įžvelgiamas žymus patobulėjimas politikos srityje, siekiant įgyvendinti bent bazinius demokratijos principus. 2010 m. rugsėjo 18 dieną vyko pirmieji parlamento rinkimai, kuriuos suorganizavo patys Afganistano piliečiai. Taip pat priimtos įstatymų pataisos, leidžiančios moterims užimti net 41 vietą parlamente. Moterys dalyvauja ne tik sprendimų priėmimuose, bet ir pradėjo reikštis televizijoje, socialiniame gyvenime.
Apžvelgiant ekonomikos pagerėjimą, verta paminėti, kad milijardai finansinių injekcijų ir užsienio investicijų padėjo ūkiui augti, o gyvenimo lygiui kilti. Per metus BVP skaičius augo nuo 10 iki 30 proc. Be viso to, šalis pradeda išgauti savo gamtinius išteklius, kuriais yra labai turtinga.
Afganistanas susilaukė paramos ir investicijų ne tik iš JAV ir ES, bet ir iš tokių šalių kaip Indija, Kinija ir kt. Taip pradedamos generuoti savos pastovios pajamos. Atsirado galimybių stabilizuoti šalies biudžetą.
Svarbu pastebėti, kad net Talibano judėjimo nuosaikioji dalis palaiko pozityvius pokyčius šalyje ir norėtų išlaikyti stabilumą bei taiką po Vakarų šalių pajėgų pasitraukimo. Gali būti, kad tą pavyks padaryti tik dalyje šalies teritorijos, bet tvarios švietimo sistemos kūrimas ir su juo susijęs išsilavinusių žmonių skaičiaus augimas padidins šalies galimybes kurti geresnę ateitį ir turėtų padėti užkirsti kelią radikalaus islamo plėtrai.
Vakarų santykių krizė su Rusija rimčiausia nuo Berlyno sienos griuvimo laikų
V.Ušackas teigia, kad gyvename vieno iš rimčiausių saugumo politikos ir ekonominių konfliktų laikais. Tokio masto krizės tarp ES ir Rusijos nebuvo nuo Berlyno sienos griuvimo laikų.
Svarbu įvertinti, kokie santykiai sieja ES ir Rusiją. Šiandien Rusija pergyvena sunkų ekonominį laikotarpį: recesija tarp stagnacijos, rublio vertės ir BVP kritimas, didžiulė infliacija, yra apkarpytos arba visiškai eliminuotos galimybės skolintis tarptautinėje finansinėje rinkoje.
Dėl naftos kainos smukimo šalis jaučia didelį poveikį biudžeto įplaukoms. Nafta ir dujos sudaro 60 proc. Rusijos biudžeto.
Ukrainos krizė labiausiai išryškino skirtumus tarp ES ir Rusijos: nevienodą požiūrį į valstybės ir piliečio santykį, prekybos plėtrą ir vidaus rinkos atvėrimą, įvykius Ukrainoje.
ES buvo šokiruota Rusijos elgesio, nes ji remiasi šalių pagarba viena kitai, valstybiniam suverenitetui, valstybingumui, teritoriniam vientisumui. Rusija nelegaliai aneksuodama Krymą ir destabilizuodama padėtį Rytų Ukrainoje sugriovė tarpusavio pasitikėjimą.
Ekonominės sankcijos skirtos Rusijos politiniam ir verslo elitui
Šių veiksmų pasekmėje ES buvo priversta imtis veiksmų. Visas ekonominių sankcijų paketas nėra nukreiptas prieš Rusijos piliečius. Jų tikslas – paveikti Rusijos politinės vadovybės sprendimus, kad būtų galima stabilizuoti padėtį Rytų Ukrainoje.
Pasak V.Ušacko reikia suvokti geopolitines realijas ir nereikia pamiršti, kad ES yra stipriai ekonomiškai susijusi su Rusija. Europos Sąjungai Rusija yra trečia pagal svarbą prekybos partnerė po JAV ir Kinijos, o Rusijai ES yra svarbiausia ekonominė partnerė.
Kita problema, kad ES yra gana stipriai priklausoma energetiškai nuo didžiosios kaimynės dujų ir naftos importo. Kai kurios ES valstybės dar 100 proc. yra šioje srityje priklausomos nuo Rusijos.
Lietuvos atveju itin svarbu turėti alternatyvą ir dėl to džiugina suskystintų dujų terminalo strateginio projekto įgyvendinimas, kuris didina mūsų energetinį saugumą. Tenka sutikti su svečiu, nors ir yra diskutuotinų šio projekto niuansų – tokių kaip pasirinkimas tarp SGD laivo saugyklos nuomos ir įsigijimo ar apsisprendimo dėl tinkamiausio mums jo dydžio, atsižvelgiant į Lietuvos poreikius dujoms.
Vis tik, pasak KTU svečio, palaikyti bendradarbiavimą su Rusija reikės tiek Lietuvai, tiek ES, todėl nereiktų koncentruotis vien ties sankcijomis. Krizė nekeičia mūsų geografijos ir ateityje Rusija išliks mūsų kaimyne. Reikia kurti tiltus su šios šalies gyventojais, kurie lietuvius ir Lietuvą tikrai gerbia.
Štai Lenkija krizę ir sankcijas puikiai išnaudojo savo naudai ir faktiškai įvedė bevizį režimą Kaliningrado gyventojams. Jeigu pernai sienos kirtimų apsipirkti Lenkijoje iš Karaliaučiaus buvo 4 milijonai – tai šiemet jų padaugėjo iki 9 milijonų.
Lietuvos diplomatinis įdirbis Kaliningrade tikrai didelis, tad tikrai gaila būtų jį prarasti. Kartu ypač svarbu parodyti geranoriškumą paprastiems rusams, nes sankcijos skirtos politinius sprendimus priimančiam elitui, o ne jiems. Tada ir rusiška propaganda neveiktų, nes realiais sprendimais rodytume, kad Kremlius neteisus, o mes nesame priešai.
Vakarų šalių ir Rusijos konfliktas bei krizė Ukrainoje sunkiai prognozuojamas diplomatinis reiškinys
Kalbėdamas apie situaciją Rytų Ukrainoje V.Ušackas negalėjo tiksliai prognozuoti, kuo šis konfliktas gali pasibaigti.
Diplomatas išskyrė ir kelis teigiamus aspektus, iš kurių matyti sankcijų veiksmingumas: buvo pasiektas Minsko taikos susitarimas, pagal kurį buvo nustatyta, kokių veiksmų turi imtis separatistai ir Kijevo valdžia. Rusija įsipareigojo konstruktyviai elgtis ir panaudoti savo įtaką taikaus scenarijaus siekimui. Taip pat neseniai pasiektas svarbus susitarimas su Rusija dėl dujų kainos Ukrainai žiemos laikotarpiui.
ES specialusis įgaliotinis apgailestauja, kad Ukraina neišnaudojo 24 nepriklausomybės metų po Tarybų Sąjungos griuvimo taip sėkmingai, kaip juos išnaudojo Baltijos šalys, Gruzija ar Moldova. Anot V.Ušacko, labai korumpuota valdžia buvo viena iš esminių priežasčių, kodėl ši šalis negalėjo įsisavinti demokratijos principų.
Lietuvos saugumo garantas – tai integracijos į ES ir NATO didinimas
Pagalvokime apie tai, kas būtų nutikę, jeigu Lietuva nebūtų ES ar NATO nare? Atsižvelgiant į šiandienos Ukrainos krizę, Lietuva gali išsikelti aiškius tolimesnius uždavinius, kurie padėtų išlaikyti suverenitetą ateities perspektyvoje ir dabar.
Anot V.Ušacko, visų pirma, privalome stiprinti Lietuvos „imuninę sistemą“ nuo išorinės įtakos, įgydami kiek įmanomą didesnį savarankiškumą, taip pat ir energetikos srityje. Tą padės įgyvendinti jau minėtas suskystintų dujų terminalas, net jeigu jo kaštai ir kaina bus didesni, bet geriau turėti alternatyvą, negu jos visai neturėti. Tai sukurs precedentą ir pavyzdį kitoms ES šalims. Mumis negalės manipuliuoti.
Antra, privalome didinti integraciją į ES ir NATO. Dėl to euro įvedimas sausio 1 dieną yra vertintinas teigiamai, nes yra stiprus politinis signalas – tapsime ES branduolio dalimi. Įsipareigojimas padidins mūsų visuomenės saugumo pojūtį ir šalies saugumo garantijas. Taip pat prisiminkime pasižadėjimą NATO didinti biudžetą iki 2 proc. Visa tai juk mūsų pačių naudai. Imkime pavyzdį į Lenkijos.
Geri santykiai su kaimynine Lenkija – būtinybė
Diplomatas pasiūlė pirmiausiai analitiškai apžvelgti geopolitinę Lietuvos padėtį ir suvokti, kad iškilus grėsmei, pirmieji Lietuvai pagalbą suteiks kaimynai. Būtent Lenkija, kaip stipriausia kariniu požiūriu šalis, turėtų mus realiai ginti pirmoji, iškilus rimtai karinei grėsmei.
Ką darome mes, kad stiprintume šią svarbią strateginę partnerystę? Įklimpstame į neesminius konfliktus dėl pavardžių rašymo lenkiškais rašmenimis ar dvikalbių lentelių. Ar tai tikrai tokie svarbūs politiškai dalykai, kad leidžiame dėl jų silpninti strateginę partnerystę su Lenkija?
Papildant svečią galima pasakyti dar daugiau, kad būtent šių neesminių problemų vilkinimas leidžia manipuliuoti Lietuvos lenkų tautine mažuma V.Tomaševskiui ir jo partijai, o šiuos mūsų piliečius nukreipti valstybei nesaugia linkme. Juk to tikrai visai nenorime. Priešingai, kaip siūlo V. Ušackas, privalome padaryti, kad tiek rusų, tiek lenkų tautinių mažumų atstovai būtų maksimaliai integruoti į mūsų valstybę ir jaustųsi čia saugiai, kaip pilnaverčiai Lietuvos piliečiai.
Tai kartu yra ir mūsų saugumo garantas. Kol kas šioje srityje tikrai nesame nuveikę pakankamai ir mūsų valstybė čia turi iki galo neišspręstų problemų. Juk LDK tradicijos esmė bei stiprybė ir buvo gebėjimas gerbti ir sėkmingai integruoti kitas tautas į savo valstybę. Sekime ja. Stenkimės Lietuvoje sukurti kiek galima palankesnes gyvenimo sąlygas tautinėms mažumoms veikiant abipusiu sutarimu, nes tik tada Krymo scenarijus Lietuvoje bus neįmanomas.
Mūsų nepriklausomybės pradžioje panašų scenarijų jau buvo bandyta vykdyti Šalčininkuose, bet tam tvirtai pasipriešino pati Lenkija.
Rusijos radikalai nenuspėjami – V.Žirinovskis gyrė Lietuvą
Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje pasidalino ir prisiminimu, apie pirmąjį susitikimą su skandalingu Rusijos politiku Vladimiru Žirinovskiu. Įprastai V.Žirinovskis žeria aštrią kritiką Baltijos šalims, tačiau šiuo atveju jis gerokai nustebino V.Ušacką, nes negailėjo pagyrų Lietuvai.
Vos įžengusį pro duris ambasadorių jis pasitiko sakydamas: „O, beveik savas“, kai vartydamas segtuvą su V.Ušacko duomenimis sužinojo, kad lietuvis tapo ES ambasadoriumi. Tuomet ambasadorius paklausė: „ Kodėl beveik?“. O jis atsakė: „ Beveik, nes tu kaip mūsiškis, iš buvusios SSRS, bet tavo mąstymas visai kitoks.“
V.Ušackas taip pat teigė, kad Rusijai keista, jog dar praėjo tik 20 metų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, o jos atstovas užima tokį svarbų užsienio politikos postą ES. Tuo pačiu V.Žirinovskis pasiskundė, kad Rusijos politikos sistema tampa vis labiau autoritarinė ir pažėrė pagyrų Lietuvai. Jis pareiškė, kad Rusija mūsų šalį laiko politiniu pavyzdžiu ir jos sistema sektina Rusijai, kai parlamente dominuoja 6–7 panašaus pajėgumo politinės partijos.
Diplomatas – tai kiekvienas iš mūsų
Bendraudamas su studentais, V.Ušackas perteikė pagrindinius buvimo diplomatu principus. Anot ambasadoriaus, pagrindinės savybės yra sąžiningumas, pagarba kitam asmeniui, patriotiškumas, pasitikėjimo kūrimas, o svarbiausia – autentiškas minčių fiksavimas ir įtikinantis jų perteikimas. Jis teigė, kad „gali su bet kuo susitarti, kai yra asmeninis santykis.“
Tokiai mažai valstybei kaip Lietuvai pagrindinis diplomatijos tikslas kur mes bebūtume, kad ir ką bedarytume – tai draugiškų santykių kūrimas. Nors gyvename globaliame pasaulyje, niekas nepakeis gyvo santykio su žmogumi: akių kontakto, kalbėjimo, o tai yra prielaida kurtis tolesnei sėkmingai veiklai ar tai būtų politikoje, versle, sporte ar saunoje.
Pasak ES ambasadoriaus – diplomatais tampame kiekvienas iš mūsų, kai bendraujame su kitų šalių žmonėmis Lietuvoje ar išvykę į užsienį. Pagal mūsų elgesį yra vertinama ir mūsų Tėvynė.
Išmokime būti pilietiški ir vieningi
Šis susitikimas su aukšto rango diplomatu ne tik supažindino su tikrąja situacija Afganistane, perteikė Ukrainos krizės sudėtingumą bei dvilypumą, bet kartu rengiant šią publikaciją ir sekant lietuvišką spaudą, aprašiusią šį susitikimą, išmokė, kad turime dar daug tobulėti ir didinti savo sąmoningumą.
Labai nuliūdino, kad garsaus diplomato pasisakymas KTU buvo pateiktas netiksliai, savaip interpretuojant paskaitos ir diskusijos esmės neatitinkančius V.Ušacko pasisakymo fragmentus.
Turime tikrai labai nedaug tokio rango mūsų šalį garsinančių ir reprezentuojančių diplomatų, bet nemokame tuo pasidžiaugti ir perteikti jų minčių šalies visuomenei. Dar liūdniau, kad vaikydamiesi sensacijos sugebame juos įvelti į nepagrįstų politinių skandalų sūkurius.
Tas rodo, kad mūsų tautos vieningumas, pilietiškumas ir politinė kultūra dar turi stipriai augti, stiebtis ir tobulėti, kad galėtume išsiugdyti demokratiškoms šalims būdingą gebėjimą išklausyti kritišką požiūrį ir jį suprasti.
Šio diplomato įvairialypė patirtis tikrai paskatino jaunąją kartą siekti mokslo, karjeros aukštumų ir sukėlė pasididžiavimo jausmą mūsų mažyte Lietuva. Juk vienas svarbiausių Europos Sąjungos derybinių pozicijų šiuo kritiniu laikotarpiu atstovauja lietuvis – V.Ušackas. Jo gyvenimo pavyzdys rodo, kad kryptingai siekiant galima pasiekti labai daug, nepriklausomai nuo valstybės dydžio ir geopolitinės galios parametrų.
