Praėjusią savaitę Kauno Petrašiūnų mikrorajono gyventojai savo mobiliuosiuose telefonuose pamatė žinutes, informuojančias, kad Biruliškių gatvėje esančiame naftos terminale įvyko avarija. Dėl oro taršos bus evakuojami Amalių gyventojai.
Taip pat apie nutikusią avariją pavojingame objekte pranešė kaukiančios sirenos.
Šį kartą tai buvo civilinės saugos specialistų drauge su įmone bei visomis gelbėjimo ir avarinėmis tarnybomis surengtos kompleksinės pratybos.
Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus sako, kad tokių pratybų reikėtų daugiau.
Jausdami nerimą dėl Ukrainoje vykstančių įvykių, kauniečiai ėmė labiau domėtis, kaip elgtis pavojaus akivaizdoje. Todėl reikėtų, kad civilinės saugos specialistai dirbtų drauge su kariškiais.
O patiems gyventojams vertėtų turėti respiratorius ir būtiniausių daiktų prikrautas kuprines.
– Kauniečiai, besidomintys įvykiais pasaulyje, dažnai sako, kad nežino, kaip reikėtų elgtis karo ar avarijų stambiuose objektuose atveju. Ar Kaune ne per retai rengiamos civilinės saugos pratybos? – „Laikinoji sostinė“ paklausė G.Jankaus.
– Kiekvienais metais rengiame funkcines pratybas. Jų metu aptariamos grėsmės, kurias gali sukelti potvynis, gripo ir kitos epidemijos. Jose dalyvauja siauras ratas įvairių tarnybų specialistų. Tai teoriniai užsiėmimai.
Kas dvejus ar trejus metus vyksta kompleksinės pratybos svarbiuose miesto objektuose. Jose dalyvauja įvairios tarnybos, savanoriai. Pratybos Kauno naftos terminale taip pat buvo iš anksto suplanuotos.
Jų metu išbandėme naujovę. Pranešimus, kad įmonėje įvyko avarija, kad dėl jos kilo oro taršos pavojus ir kodėl bus evakuojami žmonės, gavo šio rajono gyventojai. Tai padaryti padėjo telekomunikacijų bendrovės.
Taip pat šiemet panašios pratybos vyko Kauno „Žalgirio“ arenoje. Svarbus objektas yra ir Kauno hidroakumuliacinė elektrinė. Joje jau taip pat metas surengti pratybas.
Mano nuomone, Kaune padėtis nebloga. Bendraudamas su Kauno regione esančių miestų atstovais sužinojau, kad ten pratybos vyksta dar rečiau. Tai nustebino. Atrodytų, mažame mieste sutelkti pajėgas ir žmones paprasčiau. Tačiau pratybos kainuoja.
Vis dėlto ir Kaune pratybų konkrečiuose objektuose reikėtų daugiau. Pastebėjau, kad pastaruoju metu jomis ypač domisi ir aktyviai savanoriauja jauni žmonės. Kauniečiams rūpi, kaip elgtis ištikus nelaimėms.
– Ką pirmiausia turėtų žinoti kauniečiai, išgirdę apie nelaimę pranešančias sirenas? Kur slėptis? Juk mieste liko tik vienas bunkeris, skirtas politikams ir karininkams.
– Taip, Kaune prižiūrima viena vadavietė. Tačiau manau, kad tai atgyvena. Modernių technologijų laikais vadovauti iš jos man atrodo kvaila. Būtina būti nelaimės vietoje, savo akimis matyti situaciją.
Išgirdę sirenas žmonės turi žinoti, kad mieste yra 30 laikinųjų paskirstymo punktų. Jie veiktų seniūnijose, mokymo ir gydymo įstaigose, pastatuose, kur yra didelės salės.
Tačiau gyventojai turėtų suvokti, kad geriau patiems pasirūpinti būtiniausiomis priemonėmis – respiratoriais, sausu daviniu, antklode.
Prieš kurį laiką prie Kauno, Prienuose ir Ariogaloje buvo įrengti rezervo sandėliai. Ten laikyta įranga, čiužiniai, sudedamosios lovos, dujokaukės. Tačiau Vyriausybės nutarimu jie likviduoti. Šiek tiek įvairių priemonių saugome vadavietėje. Tačiau visiems kauniečiams jų nepakaktų.
– Vadinasi, ir šioje srityje skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas? Nejaugi gyventojų saugumas nėra svarbus?
– Reikėtų, kad politikai biudžete numatytų lėšų tokiam sandėliui išlaikyti, jį prižiūrėti. Tam reikėtų įsteigti papildomų etatų. Tačiau kol kas pinigų, taip pat ir papildomoms pratyboms neskiriama.
Manau, kad miestiečiai turėtų ir patys būti sąmoningesni. Šiomis dienomis skelbiama, kad padidėjusi oro tarša. Medikai ir aplinkosaugininkai tik įspėja neiti į lauką. Bet tai ne išeitis.
Galėtume pasimokyti iš japonų. Vos išgirdę apie virusines ligas, oro taršą, jie ima nešioti medicinines kaukes ar respiratorius. Specialistai turėtų aktyviau skatinti kauniečius labiau patiems rūpintis savimi.
– Kokias dar spragas matote kalbant apie Kauno civilinės saugos padėtį?
– Bendraudamas su pratybose dalyvaujančiais savanoriais pastebiu tam tikras civilinės saugos spragas. Į pratybas reikėtų labiau įtraukti moksleivius ir aukštųjų mokyklų atstovus.
Paskaitos civilinės saugos klausimais rengiamos. Tačiau neaišku, kiek informacijos lieka galvose. Reikėtų rengti ir praktines pratybas.
Dar viena problema – Kauno civilinės saugos skyrius dirba sau, o kariškiai sau. Kituose miestuose civilinės saugos skyriai turi mobilizacijos poskyrius. Juose dirba kariškiai, kuriantys mobilizacijos planus karo atveju.
Kaune iš kariškių girdime, kad jų planai ir informacija – slapta. Nematau čia jokios problemos. Juk dalis civilinės saugos skyriaus darbuotojų, manau, galėtų gauti leidimus dirbti su įslaptintomis žiniomis. Taip darbą būtų lengviau koordinuoti.
Tikiu, kad veržtis į mūsų šalį niekas nedrįs, bet būti pasirengusiems reikia.
