Patys medikai teigia, kad gydydami pacientą jaučiasi spraudžiami į kampą baimės dėl kartais nuo jų tiesiogiai net nepriklausančių aplinkybių, ir ši baimė būti „nulinčiuotam“ kartais skatina griebtis kraštutinumų ir kuria įtampą.
Neseniai Seime surengtoje konferencijoje „Žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės koncepcija: pacientų saugos kultūros link“, skirtoje aktualiems klausimams apie pacientų teisės į žalos sveikatai atlyginimą aptarti, pasisakę specialistai teigė, kad netrukus bus sulaukta esminių permainų tiek teisės aktų, tiek problemų, susijusių su žalos atlyginimo pacientui, srityje.
Pacientai mina teismų slenksčius
Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigrijienė teigė, kad šiuo metu esama nemažai įtampos tarp gydytojų ir pacientų: „Gydytojas savo darbe neturi jausti grėsmės ir baimės. Tarp jo ir paciento turi būti darnūs ir harmoningi santykiai. Pacientai, siekdami žalos atlyginimo, neturi vaikščioti po teismus, turi atsirasti sistema. Nuolat keliamas nepasitikėjimo sveikatos sistema klausimas. Iš to, kaip dirba ši sistema, ir kyla pasitikėjimas ar nepasitikėjimas valstybe.“
Seimo narės teigimu, Europos Sąjungos siūlomas žalos atlyginimo be kaltės modelis yra kaip tam tikras indikatorius, padedantis normalizuoti santykius tarp pacientų ir gydytojų. „Mano žiniomis, ši sistema jau pradėta diegti Kazachstane, o Lietuvoje kol kas jos nėra. Ką turime padaryti, kad nesėkmės atveju gydytojas galėtų tai pripažinti? Atvira ir vieša bebaimė diskusija be skaudulių. Lietuvoje turi atsirasti pacientų saugos kultūra.“ Klesti baudimo ir pasmerkimo kultūra
Kalbėdamas apie žalos atlyginimo aktualijos Lietuvoje, apie tai, ar efektyviai naudojamos lėšos sveikatos apsaugai, profesorius Liutauras Labanauskas teigė: „Turime kalbėti apie tris labai svarbius aspektus – pacientą, gydytoją ir valstybę. Pacientas norėdamas išsiaiškinti tiesą turi investuoti, bet investavęs jis nežino, ar sprendimas bus teigiamas, ir jo investicija gali išlėkti pro kaminą. Lietuvoje klesti baudimo ir pasmerkimo kultūra."
„Klaidos slepiamos vienareikšmiškai. Lietuva vienintelė šalis, kurioje nėra diskutuojama apie šalutinį vaistų poveikį. Gydytojas nesakys, nes bus vienareikšmiškai kaltas. Jis juk negalėjo nežinoti apie šalutinį vaistų poveikį, kurio paciento organizmas netoleruoja", – situaciją iliustravo medikas.
„Klaidos pripažinimas iš karto tampa lygus žalai, po to – pareiga apmokėti, toliau laukia išlaidos advokatams ir ilgi teisiniai procesai“, – dabartinę žalos pacientams atlyginimo praktiką apibūdino profesorius.
Tikslas – pasodinti mediką į teisiamųjų suolą
Apklausos parodė, kad 20 proc. gyventojų mano, kad žalos atlyginimo sistema pacientams veikia efektyviai, o likusieji 80 proc. sveikatos sistemą vertina kaip neefektyvią, prastą.
„Norėčiau išskirti 10 proc. respondentų, kurie džiaugėsi, kad su šia sistema nesusidūrė. Tiesa, jei taip nutiktų, nesunku prognozuoti, kurią nuomonę jie veikiausiai palaikytų“, – juokavo profesorius.
Anot L.Labanausko, nors sveikatos priežiūros specialistas nebūtinai yra kaltas dėl padarytos žalos, bet keliant problemą jis iš karto įvardijamas kaip kaltasis. „Praktika tokia, kad nuo civilinės pereinama prie baudžiamosios atsakomybės. Atrodytų, kad už tokias problemines situacijas lyg ir atsako gydymo įstaiga, bet vėliau vis tiek su šia situacija susiduria gydytojas, o jei problema bandoma spręsti baudžiamosios teisės metodais, tada medikas iš karto atsiduria taikinyje.“
Pacientų ir gydytojų susipriešinimas
Anot mediko, formuojasi tam tikra „gynybinės medicinos“ praktika: tarsi bandydami apsidrausti nuo medikų klaidų pacientai reikalauja papildomų tyrimų, daugiau vaistų. „Pacientai taip ima save gydyti, bet kai nepagyja, vis tiek kaltas būna gydytojas. Jis su pacientu turėtų būti toje pačioje barikadų pusėje, o pas mus kol kas jie yra skirtingose. Apie mokymąsi iš klaidų pas mus kalbėti dar anksti. Pagal naują sistemą, tokio dalyko kaip kaltinimas nebelieka, nustatoma tik žala. Ar neprapuola gydytojo atsakomybė? Žinoma, kad ne“, – kalbėjo L. Labanauskas.
Pasak L. Labanausko, PSD išlaidos gynybinės medicinos atveju yra papildomos – papildomi tyrimai ir vaistai, papildomas siuntimas pas specialistus ir papildomas specialistų pyktis sulaukus tokio paciento. Profesorius tai įvardijo kaip medikų bandymus siųsti bėdą toliau nuo savęs.
Pacientams – žalos atlyginimo fondas
Profesoriaus teigimu, jei atsirastų valstybinis laidavimas, tam tikra įtampa turėtų būti nuslopinta: „Bus įkurtas žalos pacientų sveikatai atlyginimo fondas. Tokio fondo atsiradimas leistų patenkinti pacientų lūkesčius ir padėtų išvengti ilgų teisinių procesų dėl kompensacijos, parodytų valstybės rūpestį žalą patyrusiais pacientais.“
L.Labanausko teigimu, toks fondas būtų sudarytas iš PDS lėšų, kurios šiuo metu skiriamos įstaigų medicinos įstaigų civilinės atsakomybės draudimui. „Turi būti keičiamas įstatymas – iš ieškininio modelio pereita prie kitokio žalos atlyginimo.“
