Iki šiol ES energetinio saugumo strategiją Baltijos valstybių atžvilgiu galima laikyti efektyvia tik su didelėmis išlygomis. Pakanka prisiminti ES sprendimą Baltijos jūroje statyti tik vieną regioninį suskystintų gamtinių dujų terminalą prie Estijos ar Suomijos krantų – ten, kur jūra žiemomis užšąla, o priplaukti prie tokio terminalo žiemą galima būtų tik su Rusijos ledlaužių pagalba. Tokio, regioninio, terminalo statybos vieta neaiški iki šiol. Nors dabar visi giria Lietuvą, kad pati pasistatė terminalą, tiesioginės ES paramos Lietuvai negavo.
Kuo Lietuvai svarbi, kokias galimybes, sprendimus ir kokias energijos rūšis skatins būsimoji ES energetinio saugumo strategija?
Solidarumas: svarbiausios valstybės – prie ES rytinės sienos
Vienas iš svarbiausių naujosios strategijos prioritetų – užtikrinti valstybių atsparumą staigaus energijos tiekimo sutrikimo atveju, kolektyviai remti labiausiai pažeidžiamas valstybes.
Solidarumas pagal naująją strategiją reiškia praktinę paramą toms valstybėms, kurios būtų labiausiai pažeidžiamos. Pažymima, kad, atsižvelgiant į dabartinius įvykius, dėmesys pirmiausia turėtų būti skiriamas valstybėms prie ES rytinės sienos – Baltijos valstybėms.
Energetinėms jungtims – išskirtinis dėmesys
Strategijoje teigiama, kad Baltijos ir Pietryčių Europos valstybės atsilieka plėtojant konkurencingas ir tinkamai integruotas rinkas, o tai joms neleidžia pasinaudoti energetinio saugumo privalumais.
Numatomas pagrindinių jungiamųjų energetikos linijų statybų spartinimas.
Dar 2013-aisiais 27 dujų srities ir 6 elektros energijos srities projektai buvo nurodyti kaip ypatingai svarbūs ES energetiniam saugumui trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais. Beveik pusė šių projektų turėtų būti baigta iki 2017 m., likusieji – iki 2020 m.
Dauguma šių ypatingos svarbos projektų yra Rytų ir Pietvakarių Europoje.
Lietuva, jei naujoji strategija bus patvirtinta, pirmiausia gali pagrįstai tikėtis efektyvios paramos modernizuojant visą dujotiekį nuo Klaipėdos iki Latvijos, tiesiant naują dvikryptį dujotiekį į Lenkiją.
Europos energijos rinkos integracijai buvo ir bus itin svarbus regioninis metodas – ir dėl tarpvalstybinių mainų, ir dėl tiekimo saugumo.
Pavyzdį elektros energijos sektoriuje parodė Šiaurės šalys (Suomija, Švedija, Danija ir Norvegija), jau seniai integravusios savo rinkas į NordPool.
Atitinkamai Šiaurės Vakarų Europoje penkiašalis forumas (Prancūzija, Vokietija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Austrija) pradėjo precedento neturinčius elektros energijos ir dujų sektorių integracijos projektus.
Ir atomas, ir žalioji energetika
Per pastaruosius du dešimtmečius energijos gamyba Europos Sąjungoje nuolat mažėjo, nors atsinaujinančiosios energijos gamyba didėjo. Nuo 2001 m. iki 2012 m. bendra ES energijos gamyba sumažėjo 15 proc.
Strategijoje numatoma šią tendenciją keisti didinant atsinaujinančių išteklių energijos ir branduolinės energijos naudojimą.
Europos Komisija siūlo, kad iki 2030 m. atsinaujinančiosios energijos dalis visoje ES suvartojamos energijos dalyje sudarytų bent 27 proc.
Strategijoje teigiama, kad branduolinių elektrinių gaminama elektros energija yra patikima, netarši, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant energetinį saugumą. Pažymima, kad Rusija yra svarbi konkurentė branduolinio kuro gamybos srityje ir siūlo integruotus investicijų į visą branduolinės energetikos grandinę paketus. Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas investicijoms į naujas branduolines elektrines, kurios statomos ne pagal ES technologijas: reikia užtikrinti, kad šios elektrinės nebūtų priklausomos tik nuo Rusijos tiekiamo branduolinio kuro.
Siūloma neatsisakyti skalūnų dujų
Europoje bus skatinama naftos bei gamtinių dujų gavyba iš netradicinių išteklių, ypač iš skalūnų dujų. Sąlyga: būtina tinkamai išspręsti visuomenės pritarimo ir poveikio aplinkai klausimus, užtikrinti griežčiausių aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą.
Tuo tikslu numatoma steigti netradicinių angliavandenilių gavybos Europos mokslo ir technologijų tinklą, organizuoti valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių ir aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų keitimąsi informacija.
Didelė svarba – suskystintų dujų importui
Numatoma didėjanti suskystintų gamtinių dujų (SGD) svarba kaip galimybė gauti dujas iš įvairesnių šaltinių.
Importuojamų SGD kiekį didintų ištekliai Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Katare, Rytų Afrikoje.
Pirmoji JAV rytinėje pakrantėje dujų skystinimo gamykla, kurios pajėgumas apie 24 mlrd. m³ per metus, turėtų pradėti veikti 2015-2017 metais. Kai kurios Europos bendrovės jau derasi su JAV dėl SGD tiekimo.
Šie pokyčiai susiję su ES išorės politika, ypač su derybomis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės. Naujoji strategija reiškia, kad ES planuoja sėkmingas derybas su JAV dėl SGD tiekimo?
Europos Sąjunga – energijos sąjunga
ES valstybės turės geriau koordinuoti svarbius energetikos politikos sprendimus.
Sprendimai dėl energijos šaltinių derinio yra nacionalinė prerogatyva, tačiau laipsniška energetikos infrastruktūros ir rinkų integracija, bendra priklausomybė nuo išorės tiekėjų, būtinybė užtikrinti solidarumą krizės metu reiškia, kad visi pagrindiniai politiniai sprendimai energetikos klausimais turėtų būti aptariami su kaimyninėmis šalimis.
Valstybės turės informuoti Europos Komisiją prieš pradėdamos derybas dėl tarpvyriausybinių susitarimų, kurie gali turėti poveikį energijos tiekimo saugumui, ir įtraukti Komisiją į derybas.
Energetikos rinką galintys paveikti vyriausybių veiksmai, pavyzdžiui, nacionaliniai sprendimai dėl atsinaujinančiosios energijos, sprendimai remti investicijas į branduolinės energijos gamybą (ar nutraukti branduolinių objektų eksploatavimą) arba sprendimai remti pagrindinius infrastruktūros projektus (pavyzdžiui, „Nordstream“, „Southstream“ arba Baltijos regioninį SGD terminalą) turės būti svarstomi Europos ir (arba) regioniniu lygmenimis.
Taip bus siekiama užtikrinti, kad vienoje valstybėje priimti sprendimai nekeltų grėsmės energijos tiekimo saugumui kitoje valstybėje.
Kol kas tai tik ES energetinio saugumo strategijos projektas. Bet ir jis reiškia, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybėms galės tikėtis žymiai didesnės ir greitesnės paramos užsitikrinant didesnį energetinį saugumą bei efektyvesnę pagalbą ištikus energetinei krizei.
