Išsisukti nuo tokio įkyraus „gido“ ne taip jau paprasta, o ir paslaugos, susiprask, kainuos tiek, kiek atrodys vertos. Į tokią situaciją patenka turistai, atvykę į istorines Rasų kapines.
Neprašyti svečiai kapinėse svaiginasi
Už kapinių tvarkymą ir priežiūrą atsakingos bendrovės „Aketonas“ direktorė Valia Šakalienė patvirtino, kad Rasų kapinių personalas su šia problema yra susidūręs.
„Iš visų mūsų kuruojamų kapinių kol kas tokį reiškinį pastebėjome tik Rasų kapinėse. Šią vietą įpratę lankyti vaikinai – kartais galima sutikti tik vieną, kartais jų būna du ir daugiau. Atpažįstame, kad visada čia būna patys žmonės, bet atpratinti jų nuo lankymosi kapinėse nepavyksta“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad šie kapinių lankytojai nevengia svaigintis, o paskui kapines prižiūrintis personalas atranda panaudotų švirkštų.
Kenkia istorinės vietos reputacijai
Kapinėse uždarbiaujančius asmenis pašnekovė apibūdino kaip labai komunikabilius: „Matyti, kad kai jų sveikata būna geresnė, jie stengiasi bendrauti su turistais. Žinoma, daugiausia turistų sulaukiame šiltojo sezono metu, bet pabendrauti su kapinių lankytojais jie bando kiaurus metus.
Pasak pašnekovės, tokie „gidai“ gadina kapinių lankytojų įspūdžius apie svarbias istorinio paveldo vietas: „Į kapines važiuoja dideli turistų autobusai, ekskursijos, o prie šių žmonių kabinėjasi kažkokie asmenys. Vaizdai tikrai ne kokie“, – pasakojo moteris.
„Jei į kapines pasižvalgyti užsuka pavieniai lankytojai, tuomet tie vaikinai stengiasi juos kuruoti. Save paprastai pristato gidais ir vedasi lankytojus į kapines. Sunku spręsti, kokių istorinių žinių turi šie „gidai“. Pačiai tokių pasakų neteko klausyti“, – pasakojo V.Šakalienė.
Policijos pagalba – trumpalaikė
Pašnekovės teigimu, paslaugų teikimu tokio elgesio pavadinti tikrai negalima, veikiau tai priekabiavimas prie turistų: „Paprastai šie žmonės stengiasi, bet jei tuo metu pablogėja jų sveikata, tai vaizdai tikrai ne kokie. Niekas su jais nenori prasidėti, bet niekaip nuo tokių žmonių negalime apsiginti, policijos pagalba taip pat trumpalaikė."
V.Šakalienė prisiminė neseną lapkričio švenčių istoriją, kai nepageidautini gidai pradėjo kabinėtis prie žmonių, ir buvo iškviesta policija. „Policija atvažiavo labai greitai ir asmenis, kurie priekabiavo prie lankytojų, išsivežė, bet kitą dieną jie vėl laisvai vaikštinėjo po kapines. Tokių atvejų yra buvę daugybė.“
Policija į kapines skubėjo daugybę kartų ne tik uždarbiaujančių asocialių asmenų drausminti, bet ir tyrė ne vieną metalo vagystę. „Kviesta policija ir tada, kai matėme šiuos žmones prisikrovusius pilną vežimėlį kažkokių metalinių detalių, bet visa tai šauksmas tyruose... Kai jie būna tos blogosios būklės, tampa agresyvūs.“
Administracijos darbuotojams nei jauku, nei saugu. „Policijos pareigūnams parašytas pareiškimas, jog buvo apgadintas administratorės automobilis, kaltininkas aiškus, liudytojai yra, bet kas iš to?“ – retoriškai klausė pašnekovė.
Gyveno ir miegojo koplyčioje
Rasų kapinių administratorė Nijolė Minosianienė pasakojo, kad tokie „gidai“ turistus medžioja jau ne vienus metus.
„Tai sunkiai nuspėjami žmonės. Vieną dieną jie gali būti labai paslaugūs ir klausia, gal ką pašluoti reikia, o paskui jau, žiūrėk, metą šluotą ir bėga kur nors... Kai kapinėse nėra žmonių, jie laikosi gana atokiai, stebi aplinką iš toliau, prisiglaudžia gyvenamųjų namų prieigose“, – pasakojo pašnekovė.
Anot moters, labai stebina faktas, kad turistai dažnai būna patenkinti tokiomis paslaugomis: „Matyti, kad atsiskaitoma už paslaugas nesiderant, būna, kad atsisveikina žmonės šypsodamiesi, paspaudžia padėkodami ranką, bet dažnai pasidaro labai gėda dėl tokių „gidų“. Jie neretai prisistato kaip kapinių darbuotojai.“
„Vienas žmogus kapinėse net miegodavo – buvo įsikūręs vienoje iš koplyčių. Ryte sutikdavome nuo šalčio sustirusiais plaukais. Bandėme iškraustyti, bet įsivaizduokite: žmogus atsikelia ryte ir anksti išeina, vaikšto visą dieną kažkur, o vakare grįžta. Šiuo metu visos koplyčios uždarytos, tad tokių dalykų nepasitaiko“, – sakė N.Minosianienė.
Kapines ypač mėgsta lenkų turistai
Kultūros paveldo departamento Kontrolės departamento vyriausioji inspektorė Audronė Vyšniauskienė teigė, kad Antakalnio kapinių asocialūs asmenys privengia, mat į šią vietą neretai vyksta oficialios delegacijos, rūpinamasi renginių saugumu: „Rasų kapines dažnai lanko turistai lenkai – vyksta grupėmis ar pavieniui. Šie žmonės labai lengvai patiki istorijomis apie tai, kad lietuviai šių laidojimo vietų neprižiūri ir nebrangina. Šiems svečiams tuomet atrodo, kad tokie „vargšai žmonės“ žino daug istorijos apie Rasų kapines.“
Uždirbama ir deklamuojant eilėraščius
Pašnekovė užsiminė, kad prie kapų galima sutikti ir moterį, kuri deklamuoja eilėraščius ir akivaizdžiai pinigų už tai neprašo, bet turistai susipranta susimesti patys.
„Žiemą, kai dienos tokios trumpos ir temsta labai anksti, nedrąsu net tose kapinėse būti. Kartą ir pati patekau į tokią situaciją, kai už skverno tempė neva istorinių pasakojimų pasiklausyti, – pasakojo A.Vyšniauskienė. – Visa tai – legendos ir pasakos, už kurias prašoma susimokėti tiek, kiek už tokią paslaugą mokėti negaila."
