Įtarimų, jog daug stiklinės taros pagaminta iš kenksmingųjų medžiagų, kilo neseniai aptikus kalnus kineskopų duženų. Pasirodo, jos buvo paruoštos parduoti stiklo fabrikams Lietuvoje.
Kaip atsitiko, kad išvežti perdirbti į užsienį skirti kineskopai buvo susmulkinti ir sumaišyti su paprastu stiklu, ir kiek tokio mišinio parduota butelius ir stiklainius gaminantiems fabrikams, dabar tiria speciali Aplinkos ministerijos komisija.
Ikiteisminį tyrimą dėl šių skandalingų faktų atlieka ir kriminalinės policijos pareigūnai – jie bando išsiaiškinti, kodėl kenksmingosios medžiagos, už kurių sunaikinimą užsienyje mokami pinigai, iš tiesų lieka Lietuvoje.
Aptiko kineskopų duženų
Tai, kad seni televizorių kineskopai buvo daužomi, smulkinami ir tapdavo stiklu, skirtu taros gamykloms, paaiškėjo visiškai atsitiktinai.
Tirdamas bankrutuojančios bendrovės „Lithuanian Glass Recycling“ (LGR) veiklą bankroto administratoriaus įmonės „Verslo efektas“ atstovai Kaišiadorių rajono Vilūnų kaime aptiko šiurpų vaizdą – kalnus LGR nesutvarkyto stiklo atliekų, tarp kurių buvo ir daug kineskopų liekanų.
Vėliau panašių krūvų rasta ir Vilniuje, Savanorių prospekte, esančioje bendrovės LGR teritorijoje.
Vaizdą fiksavo antstolis
Priblokštas tokio vaizdo bankroto administratorius pasamdė antstolį Dailių Traigį, kad jis užfiksuotų pamatytą vaizdą.
Antstolis konstatavo, kad stiklo atliekos yra mišrios, tačiau vyrauja „tamsios spalvos duženos, kurių didžioji dalis yra panaudoti televizorių kineskopai“.
Surinkti duomenys buvo perduoti Aplinkos ministerijai, ji pradėjo tyrimą.
Išlindo ir garsių pavardžių
Pradėjus analizuoti dokumentus paaiškėjo, kad senus kineskopus įmonei LGR nuolat tiekė su buvusiu ilgamečiu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) sostinės agentūros vadovu Alfredu Skinuliu ir jo bičiuliu Audriumi Puškoriumi siejama bendrovė Atliekų tvarkymo centras (ATC).
Gavę senus kineskopus LGR darbuotojai juos daužydavo ir maišydavo su butelių, langų stiklo duženomis.
Vėliau visa tai buvo parduodamos dviem stiklo tarą gaminantiems fabrikams – „Warta Glass Panevėžys“ ir „Kauno stiklas“.
Ilgą laiką ši veikla buvo dangstoma.
Manoma, kad siekiant nuslėpti faktus, jog įmonei LGR tiekiami seni kineskopai, pirminės atliekų apskaitos žurnalui vesti buvo nusamdyta bendrovė „Biosistema“, kuriai vadovauja dar vienas A.Skinulio bičiulis, taip pat buvęs VRAAD pareigūnas Povilas Baltusevičius.
Turi kenksmingųjų medžiagų
Aplinkosaugininkai pakraupę – ne tik negalima gaminti stiklo taros iš kineskopų duženų, bet ir kategoriškai draudžiama jas vežti į sąvartynus.
Ypač pavojingi senesnių televizorių kineskopai, nes juos gaminant buvo naudojamas kadmis.
Šiuolaikiniuose televizoriuose jo nėra, tačiau naudojami kiti sunkieji metalai.
Be to, kineskopų stiklas turi ir švino oksido.
Iš civilizuotai perdirbtų kineskopų galima pagaminti įvairių pramoninių medžiagų, betono ir statybinių medžiagų priedų.
Naikinti atliekų neapsimoka
„Gaila, tačiau kai kurios įmonės nori labai greitai uždirbti ir naudoja tiesiog barbariškus metodus.
Pelnas tokiais atvejais išties didelis. Tačiau Aplinkos ministerija negali visko sukontroliuoti“, – komentuodamas šį atvejį kalbėjo atliekų sektorių kuruojantis aplinkos viceministras Algirdas Genevičius.
Tai, kad atliekas tvarkančioms įmonėms finansiškai daug naudingiau nuodyti gamtą ir gyventojus, rodo ir skaičiai.
Matematika paprasta – vidutiniškai už tonos senų kineskopų sunaikinimą mūsų šalyje televizoriais prekiaujančios įmonės atliekas tvarkančioms įmonėms sumoka apie 800 litų.
Tačiau tuomet reikia kineskopus vežti į užsienyje veikiančias perdirbimo gamyklas ir mokėti beveik 700 litų už toną. Tad pelnas lieka tik simbolinis.
Tačiau kineskopų duženas sumaišius su kitokio stiklo šukėmis ne tik nieko nereikia mokėti, bet ir iš stiklą superkančių fabrikų dar gaunama apie 50 litų už toną.
Pataisos neleis savavaliauti
Viceministras A.Genevičius yra užsimojęs užkirsti kelią skandalingai ir pavojingai veiklai. Jis parengė įstatymų pataisas, kurias priėmus bus galima patikrinti, ar tikrai pavojingas atliekas perdirbti įsipareigojusi bendrovė viską padarė sąžiningai.
„Atrodo, kad dėl šios savo iniciatyvos darausi neparankus kai kurioms atliekų verslu užsiimančioms bendrovėms, kurios nenorėtų nieko keisti“, – sakė A.Genevičius.
Skaičiai sukėlė įtarimą
Aplinkos ministerijos tyrimas dėl senų kineskopų dar tiktai pradėtas.
O dar prieš dvejus metus pradėtu kitu ministerijos tyrimu dėl senų baterijų tvarkymo imitavimo susidomėjo Kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Atliekamame ikiteismine tyrime dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo taip pat figūruoja bendrovė ATC.
Tikrinant kilo abejonių, ar gali kai kurios su A.Skinulio vadovaujama atliekų verslą monopolizavusia Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) susijusios įmonės fiziškai sunaikinti tiek baterijų, kiek deklaruoja, nes vien įsteigtų baterijų atliekų surinkimo vietų skaičius gerokai mažesnis, negu reikalauja aplinkosaugos teisės aktai.
Alyvą išpildavo ir pamiškėje
Operatyvininkai slapta sekė vienos perdirbimo įmonės darbuotojų veiklą ir nustatė, kad iš autoservisų surinkta panaudota alyva kelis kartus buvo ne sunaikinama, o paprasčiausiai išvežama ir išpilama sąvartyne ar net pamiškėje.
Autoservisų vadovai mokėjo didelius pinigus, kad gautų nuo mokesčių valstybei atleidžiančias pažymas, liudijančias, jog atliekos sunaikintos.
Užsakymai – per tarpininką
Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai išsiaiškino ir galimą pinigų grobstymo schemą.
Ji nesudėtinga – pagal įstatymus įmonės, gaminančios ar pardavinėjančios tepalus, akumuliatorius ir kitokias aplinką teršiančias prekes, visas atliekas privalo perduoti jų perdirbimo įmonėms ir sumokėti už sunaikinimą.
Tačiau visi su atliekų tvarkymu susiję klausimai sprendžiami ne tiesiogiai su atliekų naikinimo bendrovėmis, bet per tarpininkę – A.Skinulio vadovaujamą asociaciją.
Ši asociacija atliekas tvarkyti paveda savo perdirbimo įmonėms ir klientams parduoda pažymas apie atliktus darbus.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad dalis tokių pažymų buvo fiktyvios ir už jas gauta beveik 2 milijonai litų.
Saugojo šiltą vietą savo draugui
* Tyrėjų taikiklyje atsidūrusi Gamintojų ir importuotojų asociacija įkurta 2006 metais, kai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sostinės agentūrai vadovavo A.Skinulis. Asociaciją tuomet įkūrė A.Skinulio bičiulis A.Puškorius.
* Tuo metu A.Puškorius įkūrė ir pagrindinę su asociacija susijusią atliekų tvarkymo įmonę Atliekų tvarkymo centrą ir dar tuo metu, kai A.Skinulis vadovavo agentūrai, jo giminaitei pardavė 50 procentų šios bendrovės akcijų.
* Dar 50 procentų akcijų ta pati A.Skinulio giminaitė įsigijo kitoje asociacijos įmonėje „Atliekų tvarkymas“.
* Prieš trejus metus, kai A.Skinulis išėjo iš darbo agentūroje, A.Puškorius užleido buvusiam valdininkui atliekų versle monopolininke tapusios asociacijos vadovo postą.
* Asociacijos valdybos nariu tuo pat metu tapo ir iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto posto atsistatydinęs P.Baltusevičius.
