Aplinkybė, kad įtariamojo sūnumi prisistatęs žmogus pirmą interviu duoda šalies, kurios naudai šnipinėjęs kaip tik ir kaltinamas jo tėvas, be to, jis nenori prisistatyti, į šią baltarusių publikaciją verčia žiūrėti gana kritiškai. Tačiau lrytas.lt neturi įrodymų, jog interviu netikras. Todėl redakcija savo skaitytojams pateikia įdomiausias šio pokalbio detales.
Lietuvis R.L., įtariamas šnipinėjimu Baltarusijos naudai, dirbo paprastu elektromechaniku ir neturėjo priėjimo prie slaptų dokumentų, rašo tut.by. Tai baltarusių portalui sakė sulaikytojo sūnumi prisistatę vyras. 26 m. vyriškis paprašė neatskleisti jo vardo ir pavardės, sutiko tik dėl to, kad būtų nurodyti jo inicialai – G.L. Jis baltarusių žiniasklaidos taip pat prašė kol kas neviešinti ir jo tėvo pavardės. Esą dėl to, kad net ir netyčia nebūtų pakenkta jo tėvui.
„Dabar mes dirbame su advokatu, laukiame oficialių dokumentų, iš kurių ir turėtų paaiškėti, kuo konkrečiai yra kaltinamas tėvas. Tuomet ir bus žinoma, ką galime padaryti siekdami įrodyti, kad jis negalėjo būti šnipas“, – sakė įtariamojo sūnus.
Sulaikytas šnipas - elektromechanikas
Baltarusijos portalas primena, kad pirmadienį Lietuvos generalinė prokuratūra pranešė, jog po ilgalaikio tyrimo Vilniaus apygardos teismui perduodama Lietuvos piliečio byla, kurioje jis kaltinamas šnipinėjimu Baltarusijos naudai. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis ta proga surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, kad „asmuo dirbo vienoje iš įmonių, susijusių su skrydžių valdymu („Oro navigacija“. – Red.)“. Pareigūno teigimu, įtariamąjį domino informacija tiek apie civilinius, tiek ir apie karinius skrydžius.
Generalinės prokuratūros duomenimis, užsidaręs savo kabinete įtariamasis slapta fotografavo dokumentus bei kitus objektus ir juos perduodavo Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU). Įtariamojo duomenys nebuvo atskleisti. Tik inicialai – R.L.
O VSD vadovas Gediminas Grina pabrėžė, kad šnipo perduota informacija galėjo naudotis ir Rusijos specialiosios tarnybos.
Baltarusijos portalas rašo, kad įtariamojo sūnus G.L. gyvena Vilniuje, o visa tai, kas vyksta su jo tėvu, vadina „kalambūru“.
„Tėvas aviacijoje dirbo visą gyvenimą – į šią sritį atėjo dar Sovietų Sąjungos laikais. Iš pradžių dirbo Vilniaus oro uoste. Subyrėjus SSSR, oro uostas buvo padalytas į kelias įmones, taip ir atsirado bendrovė „Oro navigacija“.
Šiandien tai vienintelė įmonė Lietuvoje, valdanti skrydžius. Tėvas joje dirbo nuo pat įkūrimo dienos. Jo pareigos – elektromechanikas. Jis neturi ir neturėjo jokių reikalų su jokiais slaptais dokumentais. Aš pats esu ten dirbęs daugiau kaip metus, bet paskui išėjau į verslą“, – pasakoja G.L.
Jis teigia, kad fotografuoti įvairius gedimus, planus tėvas turėjo dėl savo darbo specifikos. Anot sūnaus, neturėtų stebinti ir dažnos kelionės į Baltarusiją.
„Jo šaknys - baltarusiškos, jo motina kilusi iš Baltarusijos.
Mano prosenelis turėjo namą Narutyje, jį paveldėjo senelė. Tėvas dėlto ir važiuoja į Baltarusiją - žvejoti su draugais, senelių kapų aplankyti. Ir jo draugai atvažiuoja pas mus. Tėvas mėgo savo darbą, buvo profesinės sąjungos narys, organizuodavo įvairius renginius, susijusius su žvejų klubu. Pati „Oro navigacija“ jį gerai charakterizavo“, - kalbėjo G.L.
Dažnai vykdavo į komandiruotes
Kaip jis sako, „Oro navigacija“ prižiūri visus oro koridorius virš Lietuvos: „Pavyzdžiui, skrenda lėktuvas iš Minsko į Varšuvą, o mūsų dispečeriai šį skrydį kontroliuoja. Mano tėvo pareigų pavadinimas sufleruoja, kad jis atlikdavo remonto darbus. Jis turėjo šalinti gedimus. Dėl to, kad įmonės padaliniai įsikūrę ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose, tėvas dažnai važinėdavo į komandiruotes.“
Į klausimą, ar jo tėvas važinėdamas į komandiruotes ką nors fotografuodavo, G.L. atsako taip: „Tėvas nuotraukas darydavo tik darbo tikslais."
„Pavyzdžiui, ryšių linijoje dėl statybos darbų įvyko kokia nors avarija. Tėvas važiuodavo į vietą ir šalindavo gedimą. Bet visas ryšys ir jo aprūpinimas energija – tai šimtai kilometrų kabelių. Pažeidimai vienu metu gali būti skirtingose vietose. Reikia kartais pasinagrinėti ir techninę medžiagą, kad suprastum, kokiame kvadrate ar kvadratuose įvykęs gedimas. Daug paprasčiau tuos atskirus ruožus nusifotografuoti, kad paskui kompiuteryje ar planšetėje pasididinęs reikiamus „kvadratus“ galėtum peržiūrėti.
Arba, pavyzdžiui, kur nors Kaune reikia nutiesti papildomą ryšio liniją. Jam juk tokiu atveju irgi reikėjo studijuoti techninę medžiagą, kad galėtų pasakyti: čia galima tiesti, o čia jau negalima. Tėvui buvo paprasčiau kokį nors ruožą turėti nuotraukose savo planšetėje, kad būdamas Vilniuje galėtų smulkiai išsinagrinėti, kai reikėdavo priimti sprendimus taisant ar tiesiant kabelius. Ir visą tai, matyt, kažkaip susiejo su šnipinėjimu", – sako pašnekovas.
Vykdavo ir į Baltarusiją
G.L. taip pat pabrėžia, kad bendrovėje „Oro navigacija“ yra tam tikros „uždaros“ zonos, kur tėvas taip pat važinėdavo į komandiruotes. Fotografuoti ten draudžiama.
Prieš patenkant į tokias zonas, iš darbuotojų visada paimami telefonai su fotografavimo funkcijomis. Tokia tvarka, pavyzdžiui, egzistuoja kariniame Šiaulių oro uoste.
„Kaip jis ten galėjo fotografuoti?“ – nesupranta pašnekovas.
Įtariamojo sūnus mano, kad kitose vietose padarytos nuotraukos nėra kažkas uždrausta ar neteisėta. Ten įsinešti fotoaparatus buvo nedraudžiama, todėl jo tėvas fotografuoti galėjo savo darbo patogumui: „Tomis nuotraukomis darbo tikslais galėjo naudotis ir kiti tos pačios organizacijos darbuotojai.“
Įtariamojo sūnus pripažįsta, kad per metus maždaug porą kartų jo tėvas važiuodavo į Baltarusiją.
„Kelionių intensyvumą galima nesunkiai nustatyti pagal antspaudus jo pase. Bet šios kelionės neturėtų stebinti. Jo šaknys yra baltarusiškos, jo mama buvo iš Baltarusijos. Ten mano prosenelis turėjo namą, kuris vėliau liko mano močiutei. Dėl to tėvas ir važinėjo į Baltarusiją – į žvejybą, pas draugus, senelio kapą aplankyti. Ir jo draugai taip pat pas mus atvažiuodavo.
„Jis ne šnipas, jis jau dešimt mėnesių sėdi kalėjime, nors pagal mūsų įstatymus, nepateikus kaltinimų žmogaus laisvė negali būti suvaržyta ilgiau kaip devynis mėnesius“, - tvirtino sūnus.
Tėvas savo darbą mėgo, buvo įstojęs į profsąjungą, organizuodavo visokius renginius įmonės žvejų klube. Pati „Oro navigacija“ jam parašė gerą charakteristiką. Jis ne šnipas, bet jau 10 mėnesių sėdi kalėjime, nors ilgiau nei 9 negalėtų.“
Sulaikytojo sūnų verslai susiję su Rusija
Pats įtariamojo sūnus G.L., kaip ir jo brolis, dirba su Rusijos rinka. G.L. nuolat iš Europos į Maskvą gabena automobilių atsargines dalis, jo brolis jas veža į Sankt Peterburgą. Broliai nuolat važinėja į Rusiją, kaip sako pats G.L., su „mašina ir per Baltarusijos teritoriją“.
Vyriškis svarsto, kad tėvo darbinės fotografijos, sūnų kelionės į Rusiją, o paties įtariamojo – į Baltarusiją Lietuvos specialiosioms tarnyboms ir sukėlė įtarimų.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui G.L. ir jo brolis buvo iškviesti į apklausą, tačiau parodymus duoti atsisakė.
„Kalbėsime teisme“, – tvirtina G.L.
