Vaikus prižiūrėjo direktorius
Centro pradinėje mokykloje į pirmas dvi pamokas atėjo 20 iš 230 besimokančių vaikų.
„Streikuoti ir išsakyti savo nuomonę yra konstitucinė teisė. Matyt, kantrybės riba peržengta, kad ryžtasi tokiam veiksmui“, – pavaldinių nesmerkė Centro pradinės mokyklos direktorius Edmundas Valuckas.
Kol mokytojai streikavo, įstaigos vadovas pats porą valandų prižiūrėjo vaikus, kartu su jais žiūrėjo filmus.
„Kad atėjo tik pora dešimčių vaikų, suprantame kaip nebylią jų tėvų paramą mums. Visiems žinomos ir suprantamos įsisenėjusios problemos“, – portalui lrytas.lt sakė direktorius.
Tikisi bent briedžio kanopos
„Darome tai, kas Prancūzijoje vyksta kasdien, – taip mokytojų kambaryje prie kavos puodelio kalbėjo streikuojantys Centro pradinės mokyklos pedagogai. – Matyt, jau prieitas liepto galas.“
Viena akcijos iniciatorių įstaigos profesinės sąjungos organizacijos pirmininkė Kristina Vaitiekūnienė sakė, kad jaučia didžiulį kolegų palaikymą: „Moralinę paramą tikrai jaučiame, bet labiausiai pikta, kad į derybas nesileidžiantys politikai dar ir klaidina visuomenę.“
Ketvirtadienį į sostinę su šiauliečių delegacija važiuojanti K.Vaitiekūnienė vylėsi sugrįžti ne tuščiomis: „Švietimo ministras pašmaikštavo, kad visas briedis lankoj jau padalintas, bet mes tikimės, kad grįšime bent su kanopa.“
Skurdo riba seniai peržengta
Streikuojantys šiauliečiai piktinosi politikų žodžiais, kad prašoma pakelti atlyginimus: „Tai yra visuomenės kiršinimas. Mes neprašome didinti, mes prašome atkurti iki sunkmečio buvusią bazinę algą.“
K.Vaitiekūnienė apskaičiavo, kad diržų veržimas mokytojams kas mėnesį kainuoja 400–500 litų: „Mus aplenkė net bulgarai. Dabar iš ES valstybių pedagogų mažiau nei mes uždirba tik rumunai. Ar normalu, kad 20 metų dirbantis mokytojas, turėdamas 18 valandų per savaitę darbo krūvį, per mėnesį teuždirba 1500 litų?“
Šiauliečiai mokytojai atkreipė dėmesį, kad valdžios pastumdėliais tapusių pedagogų gretos sensta – jaunimas kratosi šios profesijos. „Po dešimtmečio nebebus kam ir streikuoti, nes mes jau būsime pensijoje“, – kalbėjo mokytojai.
Tikisi pradurti skylę, kuri išsiplės
Sostinėje daliai moksleivių ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ketvirtadienio rytas prasidėjo neįprastai – jų mokyklose ir darželiuose vyko įspėjamasis pedagogų streikas. Nors mokytojai iš Švietimo ir mokslo ministerijos sulaukė neakivaizdžių grasinimų, nusprendė parodyti nagus.
Streikuoti nusprendė daugiau nei 100 Lietuvos mokymosi įstaigų. Jos nevedė pirmų dviejų pamokų, o darželių auklėtojai iš ryto dvi valandas nepriėmė vaikų.
„Tikrai per maži atlyginimai už tokį sunkų darbą. Tik baigęs pedagogas su mokesčiais gauna 1500 litų. Ir tai gauna žmogus, kuris baigė aukštąjį universitetinį mokslą“, – lrytas.lt teigė Vilniaus miesto vaikų darželio-lopšelio „Aušrelė“ direktorė Raimonda Šilalienė.
Darželio auklėtoja Onutė Pranckūnienė savo ruožtu ragino susivienyti visas mokyklas ir darželius.
„Viltis miršta paskutinė. Ji turi pasitvirtinti. Turime pradėti judėti. Mes turime tik mokytojo vardą, bet tik tiek. Atlyginimo prasme tikrai nepanašu, kad esame mokytojai. Viena kolegė labai teisingai pasakė, jog reikia daryti skylę, kuri pamažu didės“, – kalbėjo vaikų darželio-lopšelio „Aušrelė“ darbuotoja.
Tai buvo vienintelis vaikų darželis, kuris nepriėmė vaikų Vilniuje. Iš viso iš streikuojančių švietimo įstaigų streikavo penki darželiai.
Sukėlė nepatogumų
Prie šio vaikų darželio Vilniuje buvo galima išvysti lūkuriuojančius auklėtinių tėvus. Jie neslėpė, kad įspėjamasis streikas sukėlė nepatogumų.
„Klausimas, ar tai jiems padės? Žinoma, sukelia nepatogumų. Kas vėliau negali vesti, tai irgi labai blogai. O darbe niekas neišleis, kad būtų galima vaikus į darželį nuvesti vėliau“, – kalbėjo 25-erių mama, kuri į darželį atvedusi dvi atžalas liko už durų.
Dukrą į darželį atvedusi Jūratė Ruzgūnė neslėpė, kad palaiko streikuojančius mokytojus, nors vaiko atiduoti į pedagogų rankas negalėjo: „Aš iš tiesų juos palaikau. Jie tu norą išsikovoti, susigrąžinti savo buvusį atlyginimą ir kitas sąlygas, susijusias su darbu. Aišku, atvedžiau vaiką, bet dabar truputį turėsiu palaukti, pavaikščioti.“
Teismų nebijo
Trečiadienį vykusioje specialioje švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio spaudos konferencijoje, politikas įspėjo streikuoti žadančias mokymosi įstaigas. Esą tokie veiksmai yra neteisėti, o streiko valandos bus išskaičiuotos iš atlyginimų.
„Jie neturi juridinio pagrindo ką nors daryti mokykloms. Todėl, kad sprendimas priimtas jungtinės atstovybės. Koordinacinė taryba priėmė sprendimą daryti įspėjamąjį streiką. Pateikite bent vieną pavyzdį, kad kai buvo streikas, jam pritarė Vyriausybė ar kitos valstybės įstaigos“, – lrytas.lt kalbėjo Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos fizikos mokytoja Liuda Ščensnovičienė.
Pedagogės teigimu, visi tėvai buvo įspėti dėl žadamo streiko. Nors pirmąsias dvi valandas pamokos nevyko, mokiniai buvo turėjo popamokinės veiklos: vedamos įvairios paskaitos, vykdomos socialinės akcijos.
„Visi vaikai yra atėję į mokyklą ir jie dirba. Tėvai buvo informuoti 100 procentų. Be to, ir prie įėjimo yra plakatas, kad vyksta streikas. Iš 82 mokytojų nusprendė streikuoti 52“, – sakė mokytoja.
Paklausta, kodėl ne visi progimnazijos mokytojai nusprendė nevesti pirmųjų dviejų pamokų, 33-ejus metus fizikos mokytoja dirbanti moteris tikino, kad tai galėjo lemti ir ŠMM grasinimai.
„Manau, kad jau atkreipėme Vyriausybės dėmesį. Tai ir darome, kad primintume, jog yra švietimas ir mokytojai. Dirbu jau seniai ir galiu pasakyti, jog vienintelį kartą finansavimas buvo padidintas po pastarojo streiko 2008 metais. Bet prasidėjo krizė, ir vėl mums sumažino atlyginimus“, – nuogąstavo L.Ščensnovičienė.
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė Jolanta Knyvienė mano, kad šiuo streiku nebus nieko pasiekta, todėl jos įstaiga tęsia įprastą darbą:„ Didžiausia bėda yra tai, kad labai daug švietimo profsąjungų. Jos – susiskaldžiusios. Nors reikalavimai tikrai labai svarbūs. Reikalingas didesnis finansavimas. Manau, kad susitarimas nebus pasiektas, nes per mažai dalyvauja mokyklų.“
Pedagogus kursto opozicija?
Premjeras Algirdas Butkevičius įtaria, kad įspėjamąjį streiką surengę mokytojai yra pakurstyti opozicinių politinių partijų.
„Galiu atsakingai teigti, jog čia yra daug politikos. Mes turime informacijos, kad tam tikri žmonės dirba su opozicinėmis politinėmis partijomis, to, manau, nereikėtų daryti. Mokytojai, inteligentai, tikrai neturėtų pasiduoti tokiems dalykams. Mes visada pasiruošę kalbėtis, sudaryti tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį planą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras pirmininkas.
Pasak Vyriausybės vadovo, įtampa tarp pedagogų ir valdžios atslūgtų šalims perėjus prie konstruktyvių pokalbių.
Pagrindiniai mokytojų prašymai yra atkurti iki 2009 m. buvusį mokinių krepšelį nuo 3348 iki 3774 litų, taip pat buvusį bazinės mėnesinės algos (BMA) dydį nuo 122 iki 128 litų.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogams algas reikalaujama prilyginti mokytojų atlyginimams, sudaryti kolektyvinę darbo sutartį ir iki 2015 m. rugsėjo 1 dienos sudaryti palankias sąlygas mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų. Taip pat prašoma sumažinti mokinių skaičių klasėse. Tokie prašymai Lietuvai turėtų kainuoti pusę milijardo litų.
Premjeras A.Butkevičius rugsėjo pradžioje yra sakęs, kad didinti mokytojų atlyginimus šiemet nėra finansinių galimybių.
