Kai kuriuos Seimo narius papiktino ir ne juokais įžeidė garsaus krepšininko reakcija į inicijuojamas pataisas, kai jis, duodamas išskirtinį interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“, pasiūlė biurokratams „pabučiuoti jam į užpakalį“.
Įstatymo pataisas Seimui pristatė vyriausioji prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.
Dviguba pilietybė – už nuopelnus
Kilus skandalui dėl krepšininko Ž.Ilgausko pilietybės, prezidentė D.Grybauskaitė praėjusią savaitę Seimui pateikė įstatymo pataisų projektą, kuriuo numatoma, kad ypatingų nuopelnų mūsų šaliai turintiems Lietuvos piliečiams bus įtvirtinta teisė turėti dvigubą pilietybę neatsisakant Lietuvos piliečio paso.
Prezidentės nuomone, neteisinga, kad valstybei ypač nusipelnę Lietuvos piliečiai iki šiol būdavo priversti atsisakyti savo gimtosios šalies paso.
Todėl prezidentės inicijuotomis pataisomis numatoma galimybė ypač nusipelniusiam Lietuvos valstybei žmogui, kuris turėjo Lietuvos pilietybę, bet paskui jos neteko, susigrąžinti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės.
Už Pilietybės įstatymo pataisas balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 10, susilaikė 24 parlamentarai. Pataisos toliau bus nagrinėjamos parlamento komitetuose.
Įsižeidė dėl Ž.Ilgausko žodžių
„Manau, kad šią pataisą sumenkina tai, kad pats Ž.Ilgauskas sumenkino Lietuvos pilietybę taip atsiliepdamas į tą veiksmą... Sakydamas, kad galite pabučiuoti į tam tikrą vietą, kad nereikalinga jam ta pilietybė. Bet ar nebus tokių asociacijų kitiems žmonės, kuriems bus pasiūlyta grąžinti pilietybę?“ – klausė Seimo narys Edmundas Jonyla.
Prezidentės vyriausioji patarėja pabrėžė, kad piliečiai patys turėtų kreiptis dėl grąžinimo, o tai reiškia, kad jie tikrai to norės, todėl nekils dviprasmiškų situacijų.
Seimo nariai piktinosi, kad šio įstatymo pataisomis pataikaujama tautos elitui, o problema nesprendžiama iš esmės, nes tai aktualu tūkstančiams lietuvių išeivijoje.
„Nesvarbu, santechnikas ar garsus krepšininkas. Visi vienodi prieš įstatymą ir Lietuvos Respubliką. Pasiūlė pabučiuot, ir mes puolam bučiuot“, – piktinosi „darbietis“ Kęstutis Daukšys.
Seimo narys Andrius Mazuronis tokias skubias pataisas pavadino nerimtomis – esą jos pasiūlytos tik dėl plačiai nuskambėjusio atvejo spaudoje. Jis taip pat turėjo mintyse Ž.Ilgauską.
R.Svetikaitė atsakė, kad nė vienas įstatymas nėra priimamas dėl vieno konkretaus asmens: „Tokia idėja atsirado dar vasarą.“
A.Mazuroniui pritarė ir Seimo narys Linas Balsys, kuris prezidentės elgesį pavadinu „bėgimu iš paskos vienam žinomam krepšininkui“ ir „populistiniu“.
„Atvirai pasakius, šis įstatymas visai nesprendžia problemos“, – aiškino jis.
Už įstatymo projektą pasisakęs Arminas Lydeka piktinosi, kad pilietybės negalima atimti iš žiaurių nusikaltėlių. O atimama iš tų, kurie priėmė kitą pilietybę – lyg tai būtų didžiausias nusikaltimas.
Išimtinė teisė - užsieniečiams
Pagal dabar galiojančius įstatymus ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turintis Lietuvos pilietis, kuris įgijo ir kitos valstybės pilietybę, negali išsaugoti Lietuvos pilietybės.
Tačiau užsienio valstybės pilietis, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, gali išimties tvarka įgyti Lietuvos pilietybę neprarasdamas turimos kitos valstybės pilietybės.
„Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra neišbaigtas, dviprasmiškas, prieštaringas ir neatitinka Konstitucinio teismo doktrinos dėl iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams“, – teigiama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) komiteto pastabose.
TTK išvadoje teigiama, kad jau dabar Pilietybės įstatymas numato galimybę išimties tvarka suteikti pilietybę ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems kitų valstybių piliečiams, todėl „manytina, kad išimties atveju gali būti (išsaugota) grąžinta Lietuvos pilietybė asmeniui, kuris jos neteko ir turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.“
Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
