Atrodo, vis dėlto kai kam pavyksta nustatyti bent apytikslę garbės
vertę.
Šią savaitę plačiai nuskambėjo istorija apie tai, kad populiarioje
interneto aukcionų svetainėje „Ebay“ pasirodė skelbimas, jog parduodami
trijų laipsnių „Santakos“ garbės ženklai. Jais Kauno valdžia apdovanoja
kauniečius ir užsienio valstybių piliečius, kurie savo darbais
nusipelnė Kaunui ir Lietuvai. „Santakos“ garbės ženklai kartą per metus
teikiami nuo 2005 metų.
Pardavėjas aukcione už tris skirtingų laipsnių apdovanojimus miesto
simbolika pažymėtose specialiose dėžutėse ir neužpildytus apdovanojimo
įteikimo liudijimus prašė 3 tūkstančių JAV dolerių (apie 8 tūkst.
litų). Dar pridūrė, kad ženklai naudoti, tačiau atrodo lyg nauji, be
defektų. Žinoma, niekas eidamas į prekybos centrą apsipirkti ar į darbą
apdovanojimų ant kaklo nekabina ir į švarko atlapą nesisega, todėl
sudėvėti juos nėra paprasta.
Atrodo, kad įsigyti trijų laipsnių apdovanojimų nepavyko niekam, mat
savivaldybei pradėjus aiškintis, kaip ženklai atsidūrė ant prekystalio,
aukcionas buvo uždarytas paties pardavėjo iniciatyva. Tačiau ši
istorija, norisi tikėti, turės tęsinį, mat Kauno meras A.Kupčinskas
kreipėsi į prokuratūrą prašydamas išsiaiškinti, kas pardavinėjo
„Santakos“ garbės ženklus ir ar jie nėra klastotės.
Jei apdovanojimai ir jų priedai yra tikri, gali būti, kad garbės
pardavėjo keliai veda į pačią savivaldybę, nes tik iš čia galėtų
iškeliauti neužpildyti apdovanojimų įteikimo liudijimai. Kiek žmonių
turėjo galimybę juos paimti, išsiaiškinti turėtų būti nesunku.
Abejojama, kad kažkas imtųsi klastoti pačius „Santakos“ garbės ženklus,
nes jie kolekcininkų nėra vertinami ir savaime nėra brangūs. Trys
„Santakos“ garbės ženklai tikrai nekainuoja 3 tūkstančių dolerių.
Apdovanojimus pardavėjas galėjo supirkti ar tiesiog gauti iš
apdovanotųjų. Tačiau jų turėtų būti ne vienas, nes šią istoriją
narplioti ėmęsis A.Kupčinskas abejoja, kad vienas žmogus galėjo būti
apdovanotas visų trijų laipsnių garbės ženklais.
Smerkti pardavėją, jei jis nėra apdovanojimų savininkas, už tai, kad
norėjo pasipelnyti, vargu ar galima. Tai verslas, ir nieko daugiau.
Svarbiau – kas ir kodėl lengva ranka ant prekystalio padėjo savo darbų
įvertinimą? Kodėl garbė tapo tiesiog preke?
Bandant atsakyti į šį klausimą iškyla kita panaši istorija. 2011 metais
tame pačiame „Ebay“ aukcione buvo parduodami buvusiam Kauno „Žalgirio“
krepšininkui A.Bowie priklausantys valstybiniai apdovanojimai.
Sportininkas pardavė ir 1999 iškovotą LKL čempiono žiedą, ir net
žalgiriečio šaliką.
Žinoma, trumpam į Kauną atvykusiam užsieniečiui Lietuvos ir klubo
simboliai bei apdovanojimai turbūt ypatingų sentimentų nekelia. Juk po
metų kitų jis gali pasidabinti kitos šalies garbės ženklais.
Todėl gal neverta lengva ranka taip dažnai dalyti apdovanojimus į
kairę ir dešinę.
Tačiau grįžkime prie šios savaitės istorijos. Nesinori tikėti, kad už
parduodamų trijų laipsnių „Santakos“ garbės ženklų vėl šmėžuoja kurio
nors sportininko, juo labiau lietuvio šešėlis. Tai būtų gėdinga ir
apmaudu.
Jei apdovanojimai nekelia jokio pasididžiavimo jausmo, galbūt geriau jų
išvis neimti.
Ne ką geriau Kaunas pasirodytų paaiškėjus, kad tokios prekybos ėmėsi
kažkas iš buvusių arba esamų savivaldybės tarnautojų. Kasmet
atskleidžiami kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimu
tarnyba atvejai liudija, kad tai yra visai įmanoma. Juo labiau kad
retas skandalingai įkliuvęs valdininkas sulaukia pelnytos bausmės.
Vyrauja nuomonė, kad verslumas yra įgimta kauniečio savybė. Tai nėra
peiktinas bruožas – kauniečiai yra pasiekę stulbinamų verslo aukštumų,
iš jų mokosi kitų šalies ir net užsienio verslininkai. Blogiau, jeigu
tikslo siekiamo prasilenkiant su įstatymu ar garbe.
O gal istoriją dėl „Santakos“ garbės ženklų mes įsivaizduojame per daug
paprastai?
Prieš gerą dešimtmetį godaus kauniečio parduodamas apdovanojimas padėjo
atskleisti vieną šiurpiausių pastarojo metu nusikaltimų – kunigo
R.Mikutavičiaus nužudymą. Tikėkimės, kad panaši istorija nepasikartos.
„Laikinoji sostinė“