Atrodo, vis dėlto kai kam pavyksta nustatyti bent apytikslę garbės vertę.
Šią savaitę plačiai nuskambėjo istorija apie tai, kad populiarioje interneto aukcionų svetainėje „Ebay“ pasirodė skelbimas, jog parduodami trijų laipsnių „Santakos“ garbės ženklai. Jais Kauno valdžia apdovanoja kauniečius ir užsienio valstybių piliečius, kurie savo darbais nusipelnė Kaunui ir Lietuvai. „Santakos“ garbės ženklai kartą per metus teikiami nuo 2005 metų.
Pardavėjas aukcione už tris skirtingų laipsnių apdovanojimus miesto simbolika pažymėtose specialiose dėžutėse ir neužpildytus apdovanojimo įteikimo liudijimus prašė 3 tūkstančių JAV dolerių (apie 8 tūkst. litų). Dar pridūrė, kad ženklai naudoti, tačiau atrodo lyg nauji, be defektų. Žinoma, niekas eidamas į prekybos centrą apsipirkti ar į darbą apdovanojimų ant kaklo nekabina ir į švarko atlapą nesisega, todėl sudėvėti juos nėra paprasta.
Atrodo, kad įsigyti trijų laipsnių apdovanojimų nepavyko niekam, mat savivaldybei pradėjus aiškintis, kaip ženklai atsidūrė ant prekystalio, aukcionas buvo uždarytas paties pardavėjo iniciatyva. Tačiau ši istorija, norisi tikėti, turės tęsinį, mat Kauno meras A.Kupčinskas kreipėsi į prokuratūrą prašydamas išsiaiškinti, kas pardavinėjo „Santakos“ garbės ženklus ir ar jie nėra klastotės.
Jei apdovanojimai ir jų priedai yra tikri, gali būti, kad garbės pardavėjo keliai veda į pačią savivaldybę, nes tik iš čia galėtų iškeliauti neužpildyti apdovanojimų įteikimo liudijimai. Kiek žmonių turėjo galimybę juos paimti, išsiaiškinti turėtų būti nesunku.
Abejojama, kad kažkas imtųsi klastoti pačius „Santakos“ garbės ženklus, nes jie kolekcininkų nėra vertinami ir savaime nėra brangūs. Trys „Santakos“ garbės ženklai tikrai nekainuoja 3 tūkstančių dolerių.
Apdovanojimus pardavėjas galėjo supirkti ar tiesiog gauti iš apdovanotųjų. Tačiau jų turėtų būti ne vienas, nes šią istoriją narplioti ėmęsis A.Kupčinskas abejoja, kad vienas žmogus galėjo būti apdovanotas visų trijų laipsnių garbės ženklais.
Smerkti pardavėją, jei jis nėra apdovanojimų savininkas, už tai, kad norėjo pasipelnyti, vargu ar galima. Tai verslas, ir nieko daugiau. Svarbiau – kas ir kodėl lengva ranka ant prekystalio padėjo savo darbų įvertinimą? Kodėl garbė tapo tiesiog preke?
Bandant atsakyti į šį klausimą iškyla kita panaši istorija. 2011 metais tame pačiame „Ebay“ aukcione buvo parduodami buvusiam Kauno „Žalgirio“ krepšininkui A.Bowie priklausantys valstybiniai apdovanojimai. Sportininkas pardavė ir 1999 iškovotą LKL čempiono žiedą, ir net žalgiriečio šaliką.
Žinoma, trumpam į Kauną atvykusiam užsieniečiui Lietuvos ir klubo simboliai bei apdovanojimai turbūt ypatingų sentimentų nekelia. Juk po metų kitų jis gali pasidabinti kitos šalies garbės ženklais. Todėl gal neverta lengva ranka taip dažnai dalyti apdovanojimus į kairę ir dešinę.
Tačiau grįžkime prie šios savaitės istorijos. Nesinori tikėti, kad už parduodamų trijų laipsnių „Santakos“ garbės ženklų vėl šmėžuoja kurio nors sportininko, juo labiau lietuvio šešėlis. Tai būtų gėdinga ir apmaudu.
Jei apdovanojimai nekelia jokio pasididžiavimo jausmo, galbūt geriau jų išvis neimti.
Ne ką geriau Kaunas pasirodytų paaiškėjus, kad tokios prekybos ėmėsi kažkas iš buvusių arba esamų savivaldybės tarnautojų. Kasmet atskleidžiami kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimu tarnyba atvejai liudija, kad tai yra visai įmanoma. Juo labiau kad retas skandalingai įkliuvęs valdininkas sulaukia pelnytos bausmės.
Vyrauja nuomonė, kad verslumas yra įgimta kauniečio savybė. Tai nėra peiktinas bruožas – kauniečiai yra pasiekę stulbinamų verslo aukštumų, iš jų mokosi kitų šalies ir net užsienio verslininkai. Blogiau, jeigu tikslo siekiamo prasilenkiant su įstatymu ar garbe.
O gal istoriją dėl „Santakos“ garbės ženklų mes įsivaizduojame per daug paprastai?
Prieš gerą dešimtmetį godaus kauniečio parduodamas apdovanojimas padėjo atskleisti vieną šiurpiausių pastarojo metu nusikaltimų – kunigo R.Mikutavičiaus nužudymą. Tikėkimės, kad panaši istorija nepasikartos.
„Laikinoji sostinė“
