Sekmadienį sueis lygiai treji metai, kai valstybė staiga nacionalizavo komercinį banką „Snoras“. Nors praėjo nemažai laiko, kreditoriai kyla į naujus mūšius dėl prarastų pinigų.
Daugiau kaip 400 kreditorių šiandien Vilniaus apygardos teisme turėtų pateikti ieškinį valstybei, Lietuvos bankui, audito bendrovei „Ernst & Young Baltic“, taip pat buvusiems didžiausiems „Snoro“ akcininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui.
– Kieno vardu reikalaujate kompensacijos? – „Lietuvos rytas“ paklausė kreditorių interesus ginančios advokatų kontoros „Raidla, Lejins & Norcous“ partnerio Rimanto Simaičio.
– Ketvirtos grupės kreditoriai nusprendė pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo iš tų asmenų ar institucijų, kurių veiksmai padarė žalą mūsų klientams.
Ieškinį teikia Lietuvos gyventojai, verslo bendrovės, su kuriomis iki šiol neatsiskaityta. Kitų šalių piliečių tarp jų nėra.
Kol kas reikalaujamos sumos nenorime atskleisti, tačiau ji kol kas neturėtų būti didesnė nei milijardas litų.
Pabrėžiu, kad tai tik minimalūs reikalavimai.
Ateityje galbūt prie mūsų prisijungs ir daugiau kreditorių.
– Tai jau ne pirmas ir greičiausiai ne paskutinis „Snoro“ kreditorių ieškinys. Kuo jis skiriasi nuo kitų?
– Mes reikalausime solidarios atsakomybės iš visų, kurių veiksmai galėjo padaryti žalą klientams. Iki šiol to nebuvo.
Ieškinių jau būta dėl kreditorių eiliškumo, komiteto, bankroto administratoriaus.
Pagal iki šiol sukauptą informaciją matome, kad atsakingų asmenų veiksmai lėmė nuostolius, kuriuos patyrė kreditoriai. Todėl tie asmenys ir turi atsakyti.
– Tačiau kaip įsivaizduojate išsireikalauti kompensaciją iš Lietuvos banko ar valstybės? Ar įmanoma, kad būtų areštuojamas jų turtas?
– Solidari atsakomybė reiškia, kad už tai atsako visi kartu ir kiekvienas atskirai.
Taigi jeigu teismas patenkins mūsų ieškinį, kompensaciją galima būtų prisiteisti iš bet kurio atsakovo.
Tačiau Lietuvos banko turto, žinoma, areštuoti nebus prašoma. Bet viskas paaiškės teismo metu.
Su kreditoriais ilgai diskutavę dėl šio ieškinio nusprendėme, kad ir valstybė turi prisiimti atsakomybę dėl to, kas įvyko.
Pavyzdžiui, kodėl po nacionalizavimo nebuvo bandoma gelbėti „Snoro“, o pasirinktas būdas, padaręs daugiausia nuostolių.
– Praėjo treji metai po „Snoro“ nacionalizavimo, bet ieškinį teikiate tik dabar. Kodėl?
– Kreditorių interesai visada buvo atstovaujami, teismo procesas niekada nesustojo.
Sprendimas reikalauti solidarios atsakomybės kilo ne šiandien. Jau anksčiau kreditoriai nutarė, kad toks jų interesų gynimas būtų efektyviausias.
Gali būti, kad ateityje prisidės ir daugiau praradusių pinigus, nes dabar ne visi pasirašė po ieškiniu.
– Kodėl kovoti prieš valstybę sutiko ne visi „Snoro“ kreditoriai? Ar yra kokių nors baimių?
– Žinoma, pasitaikė susilaikiusių. Vieni nutarė prarastus pinigus nurašyti į nuostolius, kiti tiesiog nemato prasmės toliau vaikščioti po teismus, nori ramybės. Treti dar lūkuriuoja.
Aš pabrėžiu, kad tai tik mūsų klientai, o kreditorių yra keli tūkstančiai.
Be abejo, valstybinės įmonės, „Snoro“ kreditorės, irgi neprisidėjo. Jos tiesiog negalėtų bylinėtis su valstybe.
Noriu pabrėžti, kad tokio pobūdžio ieškinys Lietuvoje yra unikalus.
Tačiau yra pagrindo manyti, kad Lietuvos valstybė taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl nepakankamos „Snoro“ priežiūros. Nors jį prižiūrėjo Lietuvos bankas, pastarajam valstybė suteikė įgaliojimus.
Juk, pavyzdžiui, buvęs Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas sulaukė atsakomybės.
Be to, kaip minėjau, „Snoras“ buvo nacionalizuotas skaudžiausiu būdu. Tai teisme Londone pripažino ir buvęs bankroto administratorius Simonas Freakley.
Buvo pasirinktas pats blogiausias būdas, todėl, mūsų nuomone, atsakomybė turi tekti ir valstybei. Juk ji atsako už institucijų padarytą žalą.
Išmokėta tik dalis
* Praėjusių metų pabaigoje bendra patvirtinta „Snoro“ kreditorinių reikalavimų vertė siekė 6,733 mlrd. litų, iš jų 3,99 mlrd. litų teko Indėlių draudimo fondui.
* Šiuo metu bankas buvusiems darbuotojams (pirmosios eilės kreditoriams) yra išmokėjęs 9 mln. litų, o Indėlių draudimo fondui (antrosios eilės kreditoriui) – 1,875 mlrd. litų.
