Tuo metu, kai vidaus reikalų ministru tapusį 44 metų Saulių Skvernelį generalinio komisaro poste pakeitęs 38-erių Linas Pernavas trečiadienį Prezidentūroje klausėsi nurodymų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai balsavo už Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pasiūlytą naują Policijos departamento vadovo skyrimo bei atleidimo tvarką.
Jeigu tokia tvarka būtų palaiminta, generalinis komisaras būtų skiriamas aplenkiant prezidentą.
Kaip ir kitus vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovus, jį skirtų ir atleistų Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.
Seimo komitete šiai pataisai buvo pritarta be didesnių prieštaravimų.
Gavo garantijų dėl ateities?
Komisaras komisaru, bet kodėl visuomenėje populiarus policijos vadas S.Skvernelis sutiko vadovauti Vidaus reikalų ministerijai, šiuo metu purtomai galimos korupcijos skandalo?
Politikos užkulisiuose neabejojama, kad pareigūnas gavo tam tikrų garantijų dėl savo ateities. Pavyzdžiui, pažadą darbuotis kitoje Vyriausybėje arba vienoje įstaigų, kurios vadovą skiria prezidentas.
Aišku, tokių garantijų galėjo suteikti tik Dalia Grybauskaitė.
Todėl daugeliui „Lietuvos ryto“ kalbintų įtakingų politikų tik šypseną kelia aiškinimai, esą naujasis ministras yra „tvarkiečių“ pasirinkimas.
Beje, dar prieš metus partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai Seime patys bandė versti S.Skvernelį iš posto.
Politikai tuomet reikalavo, kad policijos vadovas prisiimtų asmeninę atsakomybę už pavaldinius, esą panaudojusius neproporcingas priemones per gėjų paradą sulaikant jų bendražygį Petrą Gražulį.
R.Paksas grasino trauktis
Vienas aktyviausių S.Skvernelio kritikų tada buvo Seimo narys Andrius Mazuronis.
Neseniai paaiškėjo, kad jis galėjo pretenduoti į vidaus reikalų ministrus, jeigu partijos vedlys Rolandas Paksas premjerui Algirdui Butkevičiui būtų pasiūlęs jo kandidatūrą.
Tačiau partijoje niekam nekilo klausimų, kodėl R.Paksas nepasirinko pastaruoju metu jam skersai kelio vis dažniau stojusio A.Mazuronio.
Užtat dėl S.Skvernelio „tvarkiečių“ lyderiui teko aiškintis.
„Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, partijos vadovybėje buvo kilęs nepasitenkinimas, kai R.Paksas pasiūlė balsuoti dėl naujojo ministro kandidatūros, nors prezidentės dekretas dėl S.Skvernelio skyrimo ministru jau buvo pasirašytas.
R.Paksas nustebusiems bendražygiams esą pareiškė, kad prisiima visišką atsakomybę už būsimą ministrą, o jeigu „tvarkiečiai“ tam nepritaria, jam belieka atsistatydinti.
Bijojo likti be nieko
Kodėl viešai prezidentei į atlapus kibti lyg ir nevengęs R.Paksas staiga tapo toks nuolankus?
Šaltinių teigimu, „tvarkiečio“ sprendimui įtakos galėjo turėti dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos ir prokuratūros atliekamo tyrimo neslopstanti įtampa.
R.Paksas esą ne be reikalo baiminosi, kad dėl kilusio skandalo gali prarasti ne tik Vidaus reikalų ministerijos kontrolę, bet ir apskritai likti už valdančiosios koalicijos borto.
Tokius signalus kalbomis apie galimą mažumos Vyriausybę vis aiškiau ėmė siųsti socialdemokratai. Be to, esą buvo leidžiama suprasti, kad partiniai kandidatai į ministrus bus išbrokuoti.
Todėl ministerija galėjo atitekti socialdemokratams.
Neatmetama, kad sutikdami pasirinkti D.Grybauskaitei parankų kandidatą „tvarkiečiai“ ne tik išsaugojo galimybę likti valdžioje, bet galbūt gali tikėtis ir palankesnės juos išgąsdinusio ikiteisminio tyrimo eigos.
Jau net įžvelgiama, kad į Vidaus reikalų ministeriją ir partijos būstinę nusidriekęs tyrimas pastaruoju metu nebėra toks intensyvus.
Taip pat stebimasi, kodėl nieko negirdėti ir apie prokurorų ketinimus prašyti Seimo leidimo atimti neliečiamybę kaip specialusis liudytojas apklaustam buvusiam partijos atsakingajam sekretoriui Rimantui Ručiui.
Per dieną – trys skambučiai
Tačiau kodėl prezidentė pasirinko būtent S.Skvernelį? Ieškodami atsakymo į šį klausimą politikai pateikia įvairių versijų.
Viena jų – tvirtą stuburą demonstruojantis pareigūnas šalies vadovės rankose esą ne toks jau kietas.
Apie D.Grybauskaitės skambučius buvusiam komisarui pasakojama istorija jau yra virtusi kone legenda.
Pasakojama, kad S.Skvernelis buvusio policijos vadovo Vytauto Grigaravičiaus pasiteiravęs, kaip dažnai jam skambindavęs tuometis prezidentas Valdas Adamkus.
Išgirdęs, kad šalies vadovo skambučių V.Grigaravičius sulaukdavo ne dažniau nei kartą per keletą mėnesių, S.Skvernelis esą pasiguodė, jog D.Grybauskaitė jam per dieną paskambina triskart.
Detektyvas dėl komisaro
Nežinia, kokius nurodymus policijos vadovui duodavo prezidentė, tačiau keista naujojo policijos generalinio komisaro skyrimo istorija leidžia manyti, kad S.Skvernelis sugeba būti lankstus.
Tai jis pademonstravo, kai prezidentė nepanoro policijos vadovu skirti Renato Požėlos.
Kaip kompromisas visiškai netikėtai buvo pasirinktas Kauno policijos vadovu pastaruoju metu dirbęs L.Pernavas, kuris į aukštą postą buvo paskirtas tą pačią dieną, kai tik sulaukė tokio siūlymo.
Į viešumą išlindusį nesusipratimą dėl kandidatūrų teko glaistyti net premjerui A.Butkevičiui. Jis aiškino, esą visą laiką buvo trys kandidatai. Bet kodėl į projektą buvo įrašyta tik R.Požėlos pavardė, kol kas neaišku.
S.Skvernelį į ministrus delegavę „tvarkiečiai“ tvirtino pageidavimų dėl naujojo generalinio komisaro kandidatūros neturėję ir į šį procesą nesikišę.
Tiksliau, R.Požėlos kandidatūra jiems tikusi, o apie kitas jie nieko nežinoję.
Su partija žada būti mandagus
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, buvo sutarta, kad S.Skvernelis su partija turėtų derinti viceministrų kandidatūras. Tačiau, regis, ir čia ministras nebuvo linkęs tartis – bent jau dėl Žimanto Pacevičiaus. Šiam viceministrui ministerijos durys užsivėrė.
Vieša paslaptis, kad skirti Ž.Pacevičių viceministru buvo ne „tvarkiečių“, o D.Grybauskaitės sprendimas. Tačiau dabar akivaizdu, kad jis neatliko misijos, kuri buvo patikėta, – pasirūpinti, kad ministerijoje „nebūtų vagiama“.
Beje, viešai paklaustas, ar ketina derinti ministerijoje priimamus sprendimus su jį delegavusia partija, S.Skvernelis atsakė, kad būtų nemandagu apie tai jos neinformuoti.
