Pataisa leis mažinti kalinių skaičių

Teisėjams ketinama suteikti daugiau galimybių netaikyti laisvės atėmimo bausmių, jas keisti baudomis ar lygtiniais nuosprendžiais. Tokias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas Seimui pasiūlė teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis.

Teisingumo ministras J.Bernatonis: „Nuo teisėjų darbo daug priklausys, ar mūsų siūlomi įstatymų pakeitimai duos naudos.“
Teisingumo ministras J.Bernatonis: „Nuo teisėjų darbo daug priklausys, ar mūsų siūlomi įstatymų pakeitimai duos naudos.“
Daugiau nuotraukų (1)

Valdas Bartasevičius („Lietuvos rytas“)

Nov 18, 2014, 8:01 AM, atnaujinta Jan 21, 2018, 5:54 AM

Įkalintų asmenų skaičių turėtų sumažinti ir Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo komisijos siūloma BK pataisa, kuria numatoma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės sunkių nusikaltimų nepadariusius asmenis, jei jie nusikalto dėl priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų ir pasižada gydytis.

– Ar kalėjimą keičiant baudomis nesumenks bausmės kaip atgrasymo priemonės poveikis? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo J.Bernatonio.

– Pagal kalinių skaičių tūkstančiui gyventojų Lietuvą Europoje lenkia tik Rusija, Azerbaidžanas ir Baltarusija, nors nusikalstamumo lygis pas mus žemesnis nei kai kuriose ES šalyse.

Apibendrinome teismų praktiką, įsiklausėme į nuomonę teisėjų, manančių, kad Lietuvoje pernelyg griežta, palyginti su kitomis ES šalimis, bausmių politika.

Tik reikėtų patikslinti, kad kalinimo bausmės nebus keičiamos baudomis, kurios, beje, gali siekti iki 195 tūkst. litų. Tiesiog siekiama sudaryti teismams sąlygas pagal kai kuriuos BK straipsnius taikyti alternatyvias bausmes, kurios būtų adekvačios nusikaltimui, bet nebūtinai įpareigotų nusikaltusį asmenį įkalinanti.

Svarbiausia, kad nusikaltėlis neliktų nenubaustas. Įkalinti būtina tik iš tiesų visuomenei pavojingus asmenis. Bet kai kalinimo įstaigose atsiduria ir tiesioginio pavojaus nekeliantys žmonės, tai nėra racionalu, nes jų išlaikymas visuomenei brangiai kainuoja – maždaug po 50–60 litų per dieną, neskaitant pastatų priežiūros, apsaugos.

Negana to, įkalinti asmenys negauna pajamų, kurios leistų atlyginti jų padarytą žalą.

Rečiau taikyti kalinimo bausmes skatina ir tyrimai, rodantys, kad ilgiau už grotų pabuvę asmenys sunkiai prisitaiko prie visuomenės.

– Vis dėlto siūlomos BK pataisos sudarytų galimybę išvengti kalinimo pirmiausia finansinius nusikaltimus padariusiems asmenims.

Ar nėra pavojaus, kad milijonais galintys žarstytis aferistai, pasitelkę advokatus, o gal net ir kyšius, lengvai išsisuks sumokėdami baudą?

– Žinoma, tokių nuogąstavimų tenka girdėti. Bet alternatyvias bausmes finansiniams nusikaltimams siūloma leisti taikyti tik todėl, kad iki šiol jos nebuvo numatytos įstatymu ir teisėjai buvo priversti visais atvejais sodinti nusižengusį asmenį į kalėjimą. Dabar atsirastų galimybė spręsti pagal padaryto nusikaltimo sunkumą.

Tiesa, kartais pasitaiko, kai rezonansinėse bylose kyla abejonių, ar teisėjas priėmė teisingą ir skaidrų sprendimą. Tai skatina visuomenę reikalauti kuo griežtesnių bausmių. Teismų praktika parodys, ar mūsų siūlomi BK pakeitimai duoda naudos.

– O kaip dėl BK pataisų, kurios leistų netaikyti kalinimo bausmių nusikaltusiems alkoholikams, narkomanams, toksikomanams, jei jie pasižadės gydytis nuo šių priklausomybių? Ar tai neskatins jų vėl nusikalsti?

– Man sunku vertinti šį projektą. Paprastai nusikalsti pastūmėjęs alkoholis ar narkotikai laikoma tiktai sunkinamąja aplinkybe. Manau, Seime dar kils daug ginčų dėl šios BK pataisos.

Būtų geriausia gydyti nusikaltusius asmenis nuo šių priklausomybių jiems atliekant bausmę kalinimo įstaigoje.

Bet dabar pirmiausia dėl finansinių priežasčių tokios galimybės labai ribotos. Matyt, todėl ir ieškoma išeičių, kaip būtų galima gydyti šiuos asmenis, nors gal bus sutarta ir dėl kitokių teisinių būdų.

– Lietuvoje jau galima kalinimą keisti probacijos priemonėmis, bet šia galimybe dar labai menkai naudojamasi.

Negana to, Valstybės kontrolė nustatė, kad Kalėjimų departamentas išleido pernelyg daug pinigų probacijos paslaugoms įsigyti. Kodėl probacija tik kelia abejonių dėl skaidrumo, bet neduoda laukto efekto?

– Lietuvoje ne visada pasiteisina tai, kas užsienyje puikiai veikia.

Probacijai būtinos elektroninės apykojės buvo išnuomotos, kai Teisingumo ministerijai dar vadovavo Remigijus Šimašius, todėl man sunku komentuoti šios paslaugos pirkimo aplinkybes.

Iš tiesų buvo skaičiuojama, kad apykojų prireiks daugiau, nei parodė praktika. Paaiškėjo, kad šie įtaisai nelabai ir tobuli. Dabar norvegų finansuojamas projektas leis kalinimo įstaigoms įsigyti modernios probacijai reikalingos intensyvaus stebėjimo įrangos.

Pats probacijos metodas – pažangi kalinimo alternatyva, bet retai taikoma. Gal probacijos dar vengia jos priežiūrą vykdančios tarnybos, gal turi įtakos mąstymo inercija, teismų praktikos stoka. Sudariau darbo grupę, kuri rengia probacijos teisines pataisas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.