Vieno miesto vadovo valdymo laikotarpiu skolos išaugo šimtais milijonų litų, kitas finansinius įsipareigojimus sugebėjo sumažinti neužmiršdamas tuo pasigirti. O jeigu kas blogai, paprasčiausia besti pirštu į pirmtaką: „Tai jis kaltas!“
Tiesa, į absoliučią tiesą pretenduoti negalima, nes merų kadencijos nesutampa su finansiniais metais.
Tačiau pateikti šiokių tokių įžvalgų įmanoma.
Pradžia. Atgavus Nepriklausomybę valdant pirmiesiems merams Vytautui Bernatoniui, Arūnui Štarui, Vytautui Jasulaičiui, Aliui Vidūnui ir Algirdui Čiučeliui kalbų apie skolas nebuvo – miestui rūpėjo kitos problemos.
Į mero kėdę 1997-aisiais pirmąkart sėdus Rolandui Paksui, sostinė didelių skolų taip pat dar neturėjo. Apie šią bėdą imta kalbėti tik po 1999-ųjų.
Tais metais meru tapo R.Pakso partijos kolega liberaldemokratas Juozas Imbrasas.
Nors J.Imbraso pavardę oponentai mini kaip vieno didžiausių švaistūnų, per pirmąją kadenciją tuo jį kaltinti sunku. Mat mero kėdėje J.Imbrasas išbuvo ne visus metus.
Trumpai 2000 metais prie miesto vairo pabuvo ir R.Paksas – jis pakėlė sparnus į didžiąją politiką. Buvo išrinktas į Seimą, tapo ministru.
Mažėjimas. 2000-ųjų pabaigoje meru tapo liberalcentristas A.Zuokas. Su nedidele pertrauka 2003 metais, kai jį dviem mėnesiams pakeitė Gediminas Adolfas Paviržis, A.Zuokas Vilnių valdė iki 2007 metų balandžio.
A.Zuoką kritikuojantys kiti eksmerai patys mėgsta girtis, kad jiems valdant skolas pavyko suvaldyti. Tačiau reikia pripažinti, kad pirmajam tai padaryti pavyko A.Zuokui.
2001 metų skola dabar atrodo juokingai – 289,5 mln. litų. Neįtikėtina, bet faktas – per trylika metų sostinė sugebėjo prasiskolinti milijardą litų!
Bet tai – ateitis. 0 2002 metais skolos didėjo nežymiai – 292,8 mln. litų. Maža to, 2003-iaisiais jos sumažėjo daugiau nei 48 mln. litų.
Katastrofos nežadėjo ir 2004-ieji, kai sostinės skolos siekė 252,2 mln. litų. Po metų jos vėl sumažėjo iki 236,8 mln. litų. 2006-aisiais skola šiek tiek padidėjo – iki 247,2 mln. litų, o dar po metų – iki 274 mln. litų.
Atėjęs vadovauti A.Zuokas prisiminė radęs „dovaną“: trejus metus nesumokėtas skolas už Katedros aikštės rekonstrukciją, pastatų fasadų dažymą. Šios skolos susidarė tada, kai merais buvo R.Paksas ir J.Imbrasas.
Stadionas. 2007-ųjų balandį A.Zuoką vėl pakeitė J.Imbrasas ir kitais metais skola ir finansiniai įsipareigojimai šovė į viršų – pasiekė 457,3 mln. litų.
2009 metais jie dar labiau išaugo – iki 607,6 mln. litų.
J.Imbraso valdymo laikotarpį primena atgaivintos nacionalinio stadiono statybos ir jas lydėję skandalai.
Nors buvo planuota, kad stadiono statyba kainuos apie 370 mln. litų, sąmata išsipūtė iki 700 mln. litų. O Valstybės kontrolei sukėlė įtarimų, kur buvo panaudota per 60 mln. litų.
Tvanas. Prisimindamas tuos laikus J.Imbrasas ne tik neketino prisiimti kaltės, bet ir linksniavo savo pirmtaką A.Zuoką.
J.Imbraso žodžiais, didžiausia blogybė buvo tai, kad A.Zuokas kasmet vis didino savivaldybės skolą, o miesto pajamos ir išlaidos buvo prastai planuojamos.
Tarkime, 2004 metais Vilnius pasiskolino 110 mln. litų, 2005 metais – 112 mln. litų, 2006 metais – 127 mln. litų, o 2007 metais – net 200 mln. litų.
„Spėju, kad tuometės valdžios pozicija buvo tokia: po mūsų nors ir tvanas. Įpėdiniai tegul kapstosi kaip nori“, – J.Imbrasas negailėjo kritikos A.Zuokui.
Įsipareigojimai. J.Imbrasas tvirtino paveldėjęs A.Zuoko įsipareigojimus.
Jis pripažino, kad aplinkkelių, gatvių tiesimo projektai miestui buvo būtini, tačiau finansinė našta buvo per sunki.
Todėl J.Imbrasą vilniečiai prisimena ne tik kaip nacionalinio stadiono statybų gaivintoją, bet ir merą, atsisukusį į miesto pakraščius.
Pradėti įgyvendinti projektai buvo tokie dideli, kad savivaldybė kasmet galėjo skirti tik po 15 mln. litų kiemams remontuoti. Vis dėlto J.Imbrasas pripažino, kad pirmaisiais A.Zuoko valdymo metais skolos mažėjo, tačiau artėjant rinkimams skolų kreivė ėmė kilti.
Tyrimas. 2009-ųjų žiemą meru išrinktas konservatorius Vilius Navickas. Kitų metų pabaigoje, kai jis paliko šį postą, Vilniaus skola siekė 704,6 mln. litų. V.Navickas dėl didėjančių skolų kaltino J.Imbraso komandą, kuri esą tyčia mėgino miestą nuvesti į bankrotą.
Anot V.Navicko, J.Imbrasas ir jo bendražygiai sąmoningai švaistė pinigus – per dvejus valdymo metus miesto skolos išaugo daugiau kaip du kartus.
Tuomet buvo finansiškai įvertinta ankstesnės valdžios veikla ir paaiškėjo, kad įvairūs projektai buvo vykdomi neatsižvelgiant į prioritetus. Sudarant sutartis iš anksto buvo aišku, kad pinigų neužteks.
„Nuo 2007-ųjų iki 2008 metų biudžetas negavo 100 milijonų litų planuotų pajamų. Biudžetas mažėjo, o išlaidas jie vis tiek didino“, – tvirtino V.Navickas.
Dėl tokios sudėtingos finansinės miesto padėties jis kaltino ne tik J.Imbrasą, bet ir jo pavaduotojus bei savivaldybės administraciją. „Šie žmonės už padarytas klaidas turės atsakyti teismuose“, – ne kartą skambėjo mero žodžiai.
Nors žodis „bankrotas“ skambėjo ir V.Navicko pirmtakų lūpose, šio mero frazė prisimenama iki šiol: „Jei savivaldybė būtų verslo organizacija, turėtume iš karto skelbti bankrotą.“
Tyrimas atskleidė, kad metinių biudžetų projektuose einamosioms miesto išlaidoms sąmoningai buvo planuojama mažiau asignavimų, o kas tokiu būdu „sutaupoma“, buvo nukreipiama naujiems investiciniams projektams finansuoti.
Tokie sprendimai tik nuolat didino skolą kreditoriams.
Pagyros. 2010 metų pabaigoje meru išrinktas kitas konservatorius – Raimundas Alekna. Miestą jis valdė vos penkis mėnesius. 2011-ųjų miesto skola išaugo iki 798,9 mln. litų.
„Tais metais, kai buvau meru, savivaldybės biudžetas buvo subalansuotas. Skolinomės tik ankstesnėms skoloms padengti, grandiozinių projektų nekūrėme.
Nesu žmogus, kuris mėgsta gyventi skolon. Be to, tada madas diktavo partijos kolega Andrius Kubilius, kuris pabrėždavo, kad visada reikia gyventi pagal kišenę“, – tikino R.Alekna.
Jo nuomone, miestas labiausiai praskolintas valdant J.Imbrasui: „Buvo lūkesčių, kad bus didelių įplaukų į biudžetą, – deja, jie neišsipildė.“
Palikimas. 2011-aisiais meru trečią kartą išrinktas A.Zuokas dėl Vilniaus bėdų kaltę vertė pirma jį valdžiusiems konservatoriams: „Jiems vadovaujant šaliai beveik dvigubai išaugo ir valstybės skola, taigi jie praskolino ir valstybę, ir savivaldybę.
Šiandien ieškome sprendimų ir esame dėkingi šiai Vyriausybei, kuri supranta ir sprendžia buvusios Vyriausybės paliktas problemas, kad galėtume subalansuoti savo finansus, kad galėtume vykdyti funkcijas, kurių reikia vilniečiams.
Vilniaus gyventojai į biudžetą sumoka akivaizdžiai daugiau, tačiau Vyriausybė ir Seimas, planuodami biudžetus, tų pinigų Vilniui neskiria.“
R.Alekna atkirto, kad A.Zuokas arba sąmoningai sako netiesą, arba neišmano istorijos.
Tačiau A.Zuokas prisimena, kad jam grįžus į mero kėdę skola jau buvo išsipūtusi iki 860 mln. litų. O po pusmečio naujosios valdžios laukė dar vienas smūgis – teko perimti 2010 metais savivaldybių įmonių parduotas skolas, kurių vertė siekė 200 mln. litų.
„Taigi jau po pusmečio naujoji miesto taryba turėjo didesnę nei 1 milijardas bendrą skolą“, – atsiduso A.Zuokas.
Priklausomybė. Žinoma, kad Vilniaus skolos taip sparčiai augo, negalima kalti prie kryžiaus vien merų. Juk, kaip ir bet kuri kita, sostinės savivaldybė nėra savarankiška formuodama savo biudžetą.
Ją už virvučių tampo Finansų ministerija. Tik nuo jos parengtos metodikos ir nustatomų kiekvienų metų finansinių rodiklių, patvirtinus Seimui, priklauso savivaldybių, tarp jų ir sostinės, biudžetas.
„Man dažnai tenka girdėti miestiečių priekaištus: „Mere, mes mokame mokesčius, o jūs negalite gatvės sutvarkyti ar darželyje daugiau vietų sukurti.“ Deja, savivaldybės gyventojai moka mokesčius ne savivaldybėms, o valstybei, kuri ir sprendžia, ką ir kaip finansuoti“, – aiškino A.Zuokas.
Parama. Sunku vilniečiams paaiškinti ir dar vieną priežastį, kodėl jau daug metų auga miesto skolos. Ne vienas meras pripažino: kad ir kiek kalbėtum šia tema, paprastas sostinės gyventojas vis tiek numoja ranka ir kartoja savo – kad „miestą išvogė Zuokas“.
Nors kuolą ant galvos tašyk – neįrodysi, kad dėl biudžeto skylių neįmanoma kaltinti kurio nors mero.
Ta skolas didinanti priežastis – Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudojimas. Kad gautų paramą, savivaldybės visus projektus privalo kofinansuoti – prisidėti savomis lėšomis.
Paprastai savivaldybės kofinansavimo dalis svyruoja nuo 15 iki 40 procentų.
Jeigu ižde pinigų trūksta, savivaldybė priversta skolintis, kad gautų paramą. Bet didžiausia blogybė yra tai, kad Vilniui kofinansavimo dalis beveik visada būdavo didesnė.
Įgyvendinant du vakarinio aplinkkelio etapus, tiesiant pietinį senamiesčio aplinkkelį, rekonstruojant porą gatvių išleista beveik milijardas litų.
ES parama šiems projektams siekė 52 procentus – 502 mln. litų. Valstybės įnašas buvo vos 6 procentai, o 42 procentais (daugiau nei 400 mln. litų) teko prisidėti Vilniui. Šias lėšas miestui teko skolintis.
Pastangos. Savivaldybė prieš kelias dienas pradėjo grąžinti dar praėjusios kadencijos paliktas skolas.
Tam ji iš Šiaulių banko pasiskolino 22,1 mln. eurų (daugiau nei 76 mln. litų). Pinigai bus skirti 2008, 2009 ir 2010 metų skoloms grąžinti.
Šiemet savivaldybė jau padengė daugiau nei 140 mln. litų skolų ūkio subjektams ir grąžino daugiau kaip 100 mln. litų paskolų bankams bei finansų institucijoms.
1,27
Tiek milijardų litų šiuo metus siekia Vilniaus miesto skola.
Sostinei lieka tiktai nuograužos
Vilnius siekia, kad biudžetui būtų palikta didesnė surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.
Neseniai A.Zuokas pareiškė norą, kad liktų 55 procentai GPM – 7 procentiniais punktais daugiau nei dabar.
Jeigu GPM dalis siektų 60 procentų, Vilniaus iždas pasipildytų apie 150–160 mln. litų. Tokiu atveju biudžetas būtų subalansuotas ir bankai vėl pradėtų refinansuoti sostinės paskolas.
Tačiau Seimas praėjusią savaitę nepriėmė svarstyti įstatymo pataisų, todėl daugiau kaip milijardą litų įsiskolinusiam Vilniui GPM iki 55 procentų nebus padidintas.
Vyriausybė siūlo GPM 2 procentiniais punktais – nuo 48 iki 50 procentų – padidinti nuo kitų metų.
Pernai Vilniui tenkančią GPM dalį padidinus nuo 42 iki 48 procentų, miestas papildomai gavo apie 100 mln. litų.
2013 metais sostinė kitiems rajonams pervedė 307 mln. litų GPM, o Vilnius iš kitų savivaldybių gavo tik 26 mln. litų. 2013 metais iš Vilniaus teritorijoje surinkto beveik 1,95 mlrd. litų GPM savivaldybė gavo tik beveik 19 procentų – 366 mln. litų.
Diržus susiveržė prieš porą metų
Savivaldybė nuo 2012 metų vykdo finansų taupymo ir pajamų didinimo programą. Prognozuojama, kad jos efektas sutaupius ir gavus papildomų pajamų iki 2015 metų bus 345 mln. litų.
Labiausiai sutaupyta ir didžiausios pajamos jau gautos pertvarkius miesto transportą (108 mln. litų), taip pat efektyviau panaudojant turtą ir vykdant privatizaciją (107 mln. litų).
Savivaldybė, įvedusi griežtas taupymo priemones, perfinansavusi dalį skolų ir optimizavusi miesto transporto bei kitų įmonių darbą, nuo 2012 metų sutaupė daugiau nei 70 mln. litų, tai yra beveik 15 procentų visų savarankiškų savivaldybės pajamų.
