Lietuvoje nuo 2000-ųjų iki šių metų vykusių visų streikų yra organizuoti, būtent, ne ko kito, o skirtingų švietimo profsąjungų. Remiantis skirtingais skaičiavimais, kasmet dėl mokytojų profsąjungų rengiamų streikų mokiniams neįvyksta nuo kelių iki keliolikos tūkstančių pamokų.
Tiesa, jei įvertintume, kiek per metus dirba mūsų pedagogai ir kitų šalių, pamatytume, kad mūsų pedagogų krūvis yra "lengvas pasivaikščiojimas". Lietuvoje mokslo metai trunka tik 32 savaites per metus, tuo tarpu Vokietijoje - 43 savaites, Korėjoje - 46 savaites, Kinijoje - 48 savaites iš 52-jų. O štai, mūsų vaikų tarptautinių tyrimų pasiekimai yra gerokai žemiau pasaulio vidurkio.
Todėl, pagal šiuos rodiklį, mes esame unikalūs visame pasaulyje.
O ir tiek, kiek streikuoja mūsų pedagogai, streikuoja tik mūsų kaimynų lenkų mokytojai. Tiesa, jei įvertintume gyventojų skaičių, tai paaiškėtų, kad lenkų švietimo profsąjungoms dar vytis ir vytis mūsiškius pedagogų atstovus.
Tuo tarpu kaimyninėje Estijoje kasmet įvyksta viso labo apie pora streikų, o Latvijoje iki keliolikos. Bet nė karto nei Latvijoje, nei Estijoje, remiantis oficialiąja statistika, nestreikavo mokytojai. Bet, objektyvumo dėlei, pažvelkime į senąsias demokratijas, kurios mums turėtų būti pavyzdys – kiek gi ten kasmet surengiama streikų bei dėl to praleidžiama darbo valandų?
Štai JAV kasmet įvyksta tik iki keliasdešimties streikų, bet mokytojai streikuoja ne daugiau kaip du kartus per metus. O, tarkime, Jungtinėje Karalystėje kasmet suorganizuojama apie pustrečio šimto streikų, bet mokytojų streikų kasmet įvyksta tik nuo 10 iki 50-ies.
Beje, netgi streikais išsiskiriančioje Prancūzijoje ar Italijoje iš apie vieno tūkstančio kasmet suorganizuojamų streikų mokytojų streikai sudaro vos iki 40-ies visų streikų. Be to, absoliučioje daugumoje pasaulio šalių dažniausiai streikuoja pramonės darbininkai, transportininkai, viešbučių patarnautojai.
Taigi, kodėl pasaulyje dažniausiai streikuoja plebėjiškų profesijų atstovai, o Lietuvoje inteligentai – mokytojai? Ar tai reiškia, kad mokytojai yra sąmoningiausia visuomenės dalis, ar nesąmoningiausia: visiškai negalvojanti, kuo gyvena šiandienos pasaulis?
Aš beveik neabejoju, kad Rusijos propagandininkai, šį mokytojų streiką įvertins, kaip Pabaltijo inteligentų nepasitenkinimą esama padėtimi. Girdi, net mokytojai streikuoja. O va: „prie rusų to nebuvo”. Beje, šiandien Rusijoje, kaip rodo oficialioji statistika, niekas nestreikuoja. Štai, iki 2005 m. kasmet Rusijoje per metus įvykdavo nuo 80-ies iki net 5 tūkst. streikų, o nuo 2005-ųjų esą niekam nebėra dėl ko streikuoti.
Iš tikrųjų neretai kalbantis su kai kuriais mūsų mokytojais negali atsistebėti jų politiniu vištakumu. Teko ne kartą, dar dirbant reportere, važiuoti ir kalbėtis su streikuojančiais skirtingų rajonų mokytojais: įspūdis, kad jie nė menkiausio supratimo neturi nei apie ekonomiką, nei apie politiką, nei juolab apie geopolitinius procesus. Išverčia akis ir šaukia, girdi, kaip nėra pinigų valstybėje, privalą būti, ir tiek.
Todėl peršasi nuomonė, ar nėra taip, kad kai kurie streikuose dalyvaujantys pedagogai streikuoja tik dėl politinės karjeros? Štai, pamenu, kaip piktinosi streikuojančiais mokytojais vienas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vadovas, beje, kadaise buvęs didis streikininkas. Girdi, kaip taip galima manipuliuoti mokytojais.
Arba kitas pavyzdys: pamenu, viena sostinės ikimokyklinukų profsąjungų veikėja per vieną mokytojų streikų tiek plyšavo, kad net ausų būgneliai dilgčiojo. Bet praėjo gal pora metų, teko kažkokiu klausimu skambinti tai pačiai poniai, o ji sako: “Ką Jūs, šiandien viskas tvarkoje, ikimokyklinukų pedagogų atlyginimai šiandien yra solidūs, bėdų nebeliko. O ir apskritai nebeskambinkite man šiuo klausimu, nes aš nebepriklausau profsąjungoms, aš jau dirbu Ministerijoje”.
Dar daugiau, atkreipkime dėmesį, kokius reikalavimus kėlė praėjusią savaitę organizuoto mokytojų streiko dalyviai? Ogi, pirmiausia, atkurti iki 2009 m. buvusį mokinio krepšelio dydį.
O dabar paanalizuokime statistiką, kada daugiausia streikų suorganizavo mokytojų profsąjungos. Nepatikėsite: būtent iki 2009-ųjų, tai yra ekonominio pakilimo metais: 2007-aisiais ir 2008-aisiais. Tiesa, praėjusią savaitę iš visų apie 2 tūkst. šalies ugdymo įstaigų streikavo tik mažiau nei dešimtadalis: vos 107.
Taigi, regis, sveiko proto mokytojų yra daugiau. Beje, specialiai pakalbinau geriausių mokyklų atstovus, kodėl jie nedalyvavo streike. Jie atsakė labai konkrečiai: pirma, streikuoja tik tie, kas niekur kitur netinka: negeba ne tik pasiūlyti direktoriui, ministerijai, kitoms institucijoms jokių projektų ir taip užsidirbti papildomai, o ir net negeba pritraukti nė vieno mokinio, kuris norėtų pas juos mokytis papildomai.
Antra, anot geriausių pedagogų, kad ir kiek dažnam streikininkui bekeltum algą, jis geriau nedirbs, nes neturi pašaukimo būti mokytoju. O trečia: geriausi, mokytojai nestreikuoja, nes jie yra tiek užimti, kad vos spėja vykdyti vieną projektą po kito ir jų alga viršija dažno gerai mokamo teisininko algą.
Komentaras publikuotas žurnale „Reitingai”
