Ketvirtadienį, kaip ir antradienį, dalis Seimo frakcijų
nesiregistruoja balsuoti dėl šių pataisų priėmimo.
Nesiregistravus privalomam mažiausiam parlamentarų skaičiui - 71,
projektas nei priimamas, nei atmetamas.
Ketvirtadienį šiuo klausimu registravosi 48 parlamentarai.
Balsavime nedalyvavo nė vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų
narys, beveik visi „tvarkiečiai“ ir Mišrios Seimo narių grupės
nariai. Dalyvavo vos trys Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai.
Seimas po svarstymo yra pritaręs, kad vertinti žurnalistų
etiką turėtų Visuomenės informavimo etikos asociacija, kurią
sudarytų tik žiniasklaidos organizacijų atstovai. Siūlymai į
asociaciją įtraukti Vyskupų konferencijos, Žmogaus teisių centro,
Lietuvos psichiatrų asociacijos atstovus buvo atmesti.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, nebeliktų dabar
veikiančios Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos. Ją
pakeistų Visuomenės informavimo etikos asociacija ir jos įsteigta
Visuomenės informavimo etikos komisija.
Asociaciją steigti būtų įpareigotos Lietuvos žurnalistų
sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos
asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių
televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija,
Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.
Tuo metu dalis parlamentarų siekia palikti dabartinę etikos
komisijos sudarymo tvarką, kai atstovus į Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisiją siūlo ne tik žiniasklaidos organizacijos, bet ir
Vyskupų konferencija, Psichiatrų asociacija, Žmogaus teisių
centras.
Anot projekto, Visuomenės informavimo etikos komisija būtų
kolegialus asociacijos sprendimus priimantis organas, į jį
asociacijos nariai deleguotų po vieną savo atstovą trejų metų
kadencijai. Komisija nagrinėtų profesinės etikos pažeidimus,
asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų
veiklos, taip pat nagrinėtų viešosios informacijos rengėjų ir
skleidėjų tarpusavio ginčus.
Projekte taip pat numatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius
penkeriems metams skirs Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlys
organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus,
skleidėjus ir žurnalistus, ir kurios narių veiklai taikomos Etikos
kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negalės būti skiriamas
daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Inspektoriumi galės būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos
Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą
ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją.