Bene plačiausiai nuskambėjo Aplinkos ministerijai pavaldžiose įstaigose vykęs valymas, kai paskutinėmis savo darbo dienomis buvęs jos vadovas Valentinas Mazuronis vienu mostu patiesė devynis pavaldinius.
Laiminant Prezidentūrai daugelis kitų ministrų irgi ėmė vaikyti įstaigų direktorius, bet į jų vietą naujų žmonių neranda. O gal nenori rasti?
Toliau verda intrigos
Iš pokyčių supurtytų devynių Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų naujus nuolatinius vadovus kol kas turi nedaug, tarp jų – Generalinė miškų urėdija ir Valstybinė miškų tarnyba. Tiesa, ir čia įvykusios permainos savotiškos.
Po įtarimais apaugusių konkursų naujuoju generaliniu miškų urėdu tapo socialdemokratas Rimantas Prūsaitis, anksčiau vadovavęs Valstybinei miškų tarnybai. O į pastarosios vadovo kėdę po konkurso klestelėjo buvęs R.Prūsaičio pavaduotojas Paulius Zolubas.
Dėl kitų vasaros pradžioje atsilaisvinusių postų toliau verda intrigos. Pavyzdžiui, konkursai užimti Valstybinės saugomų teritorijų ir Hidrometeorologijos tarnybų direktorių postus buvo atšaukti, nes juose dalyvavo tik po vieną kandidatą – buvusias pareigas susigrąžinti siekė Rūta Baškytė ir Vida Augulienė.
„Nenusipelniau būti taip atleista“, – „Lietuvos rytui“ teigė V.Augulienė, dalyvaujanti ir iš naujo paskelbtame konkurse.
Taip pat buvo atšaukti konkursai eiti Aplinkos apsaugos ir Aplinkos projektų valdymo agentūrų direktoriaus pareigas.
Nuolatinių vadovų kol kas neturi ir Augalų genų bankas, ir Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba.
Vienam direktoriui pasisekė
Panaši padėtis ir Vidaus reikalų ministerijos duris turėjusio užverti Dailio Barakausko valdose. Buvęs ministras vasaros pradžioje vienu mostu atleido penkių įstaigų vadovus, bet jos vis dar – be direktorių.
Tiesa, vadovauti Turto valdymo ir ūkio departamentui grįžo Vincas Žydelis, kuris buvo atleistas pasibaigus kadencijai. Spėjama, kad šiam direktoriui pasisekė dėl to, kad jis savo pavaduotoju buvo įtaisęs buvusį įtakingą ministro patarėją, vieną korupcijos bylos įtariamųjų Erviną Raistenskį. Bet pastarasis čia jau nebedirba.
Be nuolatinių direktorių kol kas dirba Migracijos departamentas, Gyventojų registro tarnyba, Asmens dokumentų išrašymo centras.
Ar laikinas vadovavimas nekenkia įstaigos veiklai?
„Juk Bendrasis pagalbos centras jau daugiau kaip metus neturi nuolatinio vadovo, ir nieko“, – ironiškai tarstelėjo buvęs Asmens dokumentų išrašymo centro vadovas Ramūnas Žičkis. Dabar jis – direktoriaus pavaduotojas, bet vadovauja įstaigai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje į rotacijos vajų buvo patekę keturių įstaigų vadovai. Du jų išsaugojo postus, dar dviejų įstaigų likimas kol kas irgi miglotas.
Dar nepaskirti ir Susisiekimo ministerijai pavaldžių Civilinės aviacijos bei Saugios laivybos administracijų direktoriai.
Neprapuolė – tapo patarėjais
Tik praėjusią savaitę buvo paskelbtas konkursas eiti Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo pareigas. Kol kas laikinai šiai įstaigai vadovauja direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis. O buvęs tarnybos vadovas Vytautas Grušauskas tapo vyriausiuoju patarėju.
Panašios permainos įvyko daugelyje įstaigų, kurių vadovų kadencija baigėsi. Net buvo sukurta naujų – vyriausiųjų patarėjų pareigybių.
Tokiais patarėjais tapo Teisingumo ministerijai pavaldžių Centrinės hipotekos ir Valstybinio patentų biuro buvę direktoriai Antanas Baronas ir Rimvydas Naujokas. O įstaigoms laikinai vadovauja pavaduotojai Vaidas Valikonis ir Lina Mickienė.
Iš Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų, kurių vadovams nebuvo pratęstos kadencijos, nuolatinį direktorių turi tik Lietuvos teismo ekspertizės centras. Į vadovo pareigas po konkurso sugrįžo Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Lydi ir skandalų šleifas
Kol kas bene ryškiausi pokyčiai įvyko tik keliose įstaigose, kurių vadovų galvos nulėkė per vasaros pradžioje praūžusią galvapjūtę. Viena tokių – Ūkio ministerijai pavaldi Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
Buvusį direktorių Ramūną Lebedį pakeitė Renaldas Čiužas, kuris prieš keletą metų kilus skandalui dėl išsimokėtų honorarų buvo priverstas išeiti iš Švietimo ir mokslo ministerijos.
