Aukštas pareigūnas pažintį su mūsų šalimi ir jos ginkluotosiomis pajėgomis pradės nuo vieno slapčiausio karinio objekto – Karmėlavoje įrengto bunkerio, kuriame visą parą stebima trijų Baltijos šalių oro erdvė. Į Oro erdvės kontrolės centrą, kuriame budi Lietuvos, Latvijos bei Estijos kariškiai, suplaukia visų padanges stebinčių karinių radarų.
12 val. NATO vadovą Karmėlavoje pasitiks Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, jie apžiūrės Lietuvos bei sąjungininkų karių rikiuotę bei karinės technikos ekspoziciją.
Po to šalies vadovės lydimas garbus svečias nusileis į karinį bunkerį. Kas vyks viename slapčiausių Lietuvos kariuomenės objektų – neatskleidžiama. Manoma, jog NATO vadovui bus demonstruojamos oro erdvės stebėjimo sistemų galimybės, išbandomas ryšys su centrine šios karinės organizacijos vadaviete.
Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, D.Grybauskaitei ir J.Stoltenbergui bus pademonstruota kaip jungtinės pajėgos reaguotų, kokių veiksmų imtųsi karinės intervencijos atveju.
Budėdami bunkeryje mato visą dangų
Vienas slapčiausių bei itin griežtai saugomų Lietuvos kariuomenės objektų įrengtas taip, kad galėtų pilnavertiškai funkcionuoti ir karo atveju.
Apskritimo formos statinį storomis gelžbetonio sienomis daugiau nei prieš tris dešimtmečius pastatė sovietų kariai, kuriems prieš 20 metų teko išsikraustyti iš Lietuvos.
1999-aisiais veiklą pradėjęs Oro erdvės kontrolės centras buvo aprūpintas moderniausiais įrenginiais, pagamintais JAV bendrovėje „Lockheed-Martin“.
Didžioji pastato yra po žeme, jį dengia storas žemės sluoksnis. Pagrindinė centro patalpa - didelė salė, kurioje ištisą parą budi kariai. Čia esančiuose didžiuliuose ekranuose pateikiama ne tik Lietuvos, bet Latvijos bei Estijos oro erdvės vaizdas.
Jame matyti judantys taškai - tai virš Baltijos šalių skrendantys orlaiviai. Duomenys į Karmėlavą suplaukia iš oro erdvę stebinčių kariuomenės radarų.
Kariškiai gali ne tik matyti orlaivius, jiems nurodoma kiekvieno lėktuvo modelis, borto numeris, skrydžio tikslas. Šią informaciją dispečeriai gauna iš orlaiviuose sumontuotų prietaisų, periodiškai radijo bangomis siunčiančių informaciją su svarbiausiais parametrais.
Nors visi civiliniai ir kariniai orlaiviai automatiškai turi pasiųsti į centrą visus svarbiausius skrydžio duomenis, nesklandumų išvengti nepavyksta.
Štai tuomet kariškiams jau tenka rimtai paplušėti mėginant išsiaiškinti, koks orlaivis kirto sieną ir koks yra jo kelionės tikslas.
Įrengiant stebėjimo centrą jis visiškai atitiko NATO standartus ir buvo integruotas į bendrą šios sistemą, kai Lietuva tapo šios organizacijos nare. Centrui įrengti buvo išleista 100 mln. JAV dolerių.
Lankėsi ir žurnalistai, ir politikai
Paradoksalu, tačiau dabar itin slaptu objektu paverstas bunkeris Karmėlavoje prieš Lietuvai tampant NATO nare buvo prieinamas daugeliui žmonių.
Krašto apsaugos ministerijos atstovai į Oro erdvės kontrolės centrą mielai kviesdavo tiek žurnalistus, tiek garbingus svečius iš užsienio.
Lietuvai įstojus į NATO karinis statinys tapo slaptas, todėl į vidų gali patekti labai mažai grupei priklausantys žmonės, turintys teisę susipažinti su slapta informacija.
Žurnalistų archyvuose išsaugotos bunkerio nuotraukos kariškiams tapo tikru galvos skausmu. Ne vienas fotografas sulaukė geranoriško pasiūlymo sunaikinti ir jokiu būdu neplatinti šių atvaizdų. Šiuo metu objekto teritorija saugoma ypač griežtai – ją juosia aukšta tvora, sumontuoti modernus jutikliai leidžia fiksuoti ne tik bandymo įsibrauti faktą, bet ir vietą, kurioje yra pažeidėjas.
Nakties metu bunkerio prieigos stebimos žmogaus kūno šilumą fiksuojančiais termovizoriais. Gali būti, jog vidinėje tvoros pusėje sumontuotos seisminių daviklių sistemos, leidžiančios fiksuoti žmogaus žingsnius.
Pastebi daug ką, bet ne viską
2012 metų liepos 4-ąją radarai labai trumpai fiksavo meškiukus gabenusių Švedijos piliečių skrydį į Baltarusiją. Panašių pavyzdžių būta ir anksčiau.
2003 metų kovo 29-osios vakarą 24 metų pilotas Tadas Valkauskas sportiniu keturviečiu lėktuvu „Wilga-35A“ pakilo prie sodybos Prienų rajone, netoli Balbieriškio.
Prieniškis negrįžo namo, todėl tyrėjai jau kitą dieną pradėjo piloto ir lėktuvo paiešką. Peržiūrėję tos dienos įrašus Oro erdvės kontrolės centro specialistai apie tokį skrydį nerado jokių duomenų. T.Valkausko skrydžio neužfiksavo ir civilinės aviacijos dispečeriai.
Jaunuolio likimas paaiškėjo tik po 6 metų, kai medžiotojai lėktuvo nuolaužas ir kelių kūnų likučius aptiko nuošalioje pelkėje netoli Gardino (Baltarusija).
Tyrėjai nustatė, kad T. Valkauskas sutiko iš Baltarusijos į Lenkiją nugabenti 3 nelegalus iš Indijos.
Profesionalus pilotas žinojo apie grėsmę būti užfiksuotam, skrido labai mažame aukštyje ir turbūt kliudė medžių viršūnes. Pilotas ir trys jo keleiviai žuvo.
Pražiopsojo rusų naikintuvą
Aviacijos specialistai vieningi: kad ir kaip gerai būtų saugoma oro erdvė, visada lieka galimybių prasprūsti nepastebėtam.
Maži privatūs lėktuvai, kurių atspindimoji geba yra labai menka, sukelia daug rūpesčių aviacijos dispečeriams visame pasaulyje. Skirtumas tas, kad Lietuvoje jų skraido dar palyginti nedaug. Jeigu lėktuvas skrenda labai mažame aukštyje miškingoje ar kalvotoje vietovėje, jis kurį laiką bus nematomas.
Viena apmaudžiausių klaidų – neeilinis incidentas 2005 metų rudenį, kai į Lietuvos oro erdvę nekliudomai įskrido ir Šakių rajone nukrito Rusijos kariuomenės majoro Valerijaus Trojanovo pilotuotas naikintuvas „Su-27“.
Pilotas saugiai katapultavosi ir nusileido parašiutu kaimyniniame Jurbarko rajone. Aukų išvengta, nes lėktuvas nukrito ūkininko laukuose.
Kariškiai atliko išsamų tyrimą, tačiau detalios jo išvados nebuvo paviešintos. Žinoma tik tiek, jog tyrimo metu nustatyta paties pasiklydusio piloto ir jo skrydį nuo pat pakilimo lydėjusių oro erdvės kontrolierių aplaidumas.
Istorija
Teritoriją, kurioje šiuo metu yra įsikūrę Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos Oro erdvės kontrolės centras ir Bendras valdymo ir pranešimų centras, Karinių oro pajėgų karių buvo pradėta saugoti nuo 1992 m. gruodžio 18 d., perėmus ją iš šalį paliekančios sovietinės kariuomenės.
Nuo 1993 m. gegužės 3 d. į Karmėlavą buvo perkelta Karinių oro pajėgų vadavietė, tą pačią dieną pradėtas budėjimas.
Kuriantis Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemai 1992–1994 m. buvo užfiksuoti daugiau kaip 5000 Lietuvos Respublikos oro erdvės pažeidimų.
1995 m. spalio 13 d. Karinių oro pajėgų vadavietėje pradėjo veikti Žvalgymo informacijos apdorojimo ir analizės centras.
1997 m. rugsėjo 22 d. Karinių oro pajėgų vadavietėje pradėti nuolatiniai koviniai budėjimai.
1998 m. balandžio 16 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos Vyriausybės sudarė sutartį dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo sistemos (BALTNET) sukūrimo. Pagrindiniu BALTNET centru, kuriame būtų sudaromas bendras Baltijos valstybių oro erdvės vaizdas, turėjo tapti trišalis Regioninis oro erdvės stebėjimo koordinavimo centras dislokuotas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadavietės teritorijoje.
1999 m. gegužės 13 d. Karinių oro pajėgų vadavietė pavadinta Nacionaliniu oro erdvės kontrolės ir gynybos centru.
2000 m. birželio 6 d. Karmėlavoje oficialiai atidarytas pagrindinis BALTNET vienetas – Regioninis oro erdvės stebėjimo koordinavimo centras (šiandienis Bendras Valdymo ir Pranešimų centras). Nuolatiniai koviniai budėjimai Regioniniame oro erdvės stebėjimo koordinavimo centre pradėti 2000 m. liepos 3 d.
2000 m. liepos 13 d. Nacionalinis oro erdvės kontrolės ir gynybos centras pavadintas Oro erdvės kontrolės centru ir įjungtas į Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos sudėtį.
BALTNET
Vienas sėkmingiausių 3 Baltijos valstybių bendradarbiavimo projektų. Tai NATO oro ir priešraketinės gynybos sistemos NATINAMDS dalis, vykdanti oro erdvės stebėjimą, ginkluotės valdymą, valdymą ir vadovavimą (C2) bei treniruotes (pratybas) virš Baltijos valstybių. Apima BVPC (angl. CRC control and reporting centre), VPP (angl. CRPs control and reporting posts), radiolokacinius postus (angl. RHs radar head) ir BALTNET priskirtą įrangą.
Uždaviniai
Šiuo metu Oro erdvės kontrolės centro teritorijoje yra įsikūręs ne tik nacionalinis karinis vienetas, bet ir „svečias“ trišalis Estijos, Latvijos ir Lietuvos karinis vienetas: Bendras Valdymo ir Pranešimų centras (angl. Combined Control and Reporting center (CRC)).
Oro erdvės kontrolės centro pagrindiniai uždaviniai: 1. Lietuvos oro erdvės bei prieigų stebėjimas ir kontrolė 24/7. 2. Reagavimas į LR oro erdvės pažeidimus ir orlaivių pavojaus signalus. 3. Užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžių leidimų derinimas ir skrydžių LR oro erdve kontrolė. 4. Paieškos ir gelbėjimo darbų koordinavimas. 5. Priimančios šalies Bendram Valdymo ir pranešimų centrui parama.
Bendro Valdymo ir pranešimų centro pagrindiniai uždaviniai: 1. 3 B Atpažinto oro erdvės paveikslo kūrimas ir paskirstymas gretimiems NATO vienetams. 2. Užduočių, susijusių su 3 B oro erdvės stebėjimu, ginkluotės valdymu (Oro policijos naikintuvų 3B valstybių oro erdvėje kontrolė) vykdymas.
