Dėl lietuvių diskusijų nekyla
„Švedija turi didelę masinės emigracijos patirtį. Buvo metas, kai išvyko apie milijonas žmonių. 20-25 procentų vargstančių švedų patraukė į pasaulį ieškoti laimės“, - penktadienį Seime vykusioje konferencijoje „Migracija ir šeima Baltijos-Šiaurės regione: iššūkiai ir sprendimai“ kalbėjo Švedijos ambasadorė Cecilija Ruthstrom-Ruin.
Pasak jos, dabar Švedija turi kitą pavyzdį. Į šalį šiuo metu atvyksta be galo dideli kiekiai imigrantų.
„Apie 16 proc. Švedijoje gyvenančių žmonių yra gimę kitose šalyse. Tai sudaro apie 1,5 milijono žmonių“, - konstatavo ambasadorė.
Pasak jos, lietuviai sudaro tik nedidelę imigrantų dalį.
„Švedijoje gyvena nuo 8 iki 15 tūkstančių lietuvių. Tai yra nedidelė grupė, todėl dėl jos didelių diskusijų nekyla. Kur kas daugiau problemų kelia pabėgėliai, kurie prašo politinio prieglobsčio. Per metus vidutiniškai į Švediją kasmet jų atvyksta iki 80 tūkstančių“, - konferencijoje kalbėjo Švedijos ambasadorė.
Jos teigimu, priimdama tokius kiekius pabėgėlių Švedija nuolat susiduria su traumas patyrusiomis šeimomis.
„Jos atvyksta iš Sirijos, Irako, Afganistano, kitų kariaujančių šalių. Tose šeimose – daug vaikų, kurie yra patyrę didelę traumą“,- apie iššūkius, su kuriais suusiduria Švedija, kalbėjo ambasadorė.
Pasak jos, emigrantai atvyksta iš įvairių kultūrų, kartais – net nelankę mokyklos, neturintys darbo įgūdžių.
„To negalime pasakyti apie lietuvius“, - sakė ambasadorė.
Ji akcentavo, kad jos šalis turi tinkamus instrumentus, kurie padeda rūpintis migrantais ir jų vaikais.
„Mes išties didelį dėmesį skiriame vaikų teisių užtikrinimui“, - sakė Švedijos ambasadorė C.Ruthstrom-Ruin.
Lietuviai - išbandymas norvegams
Tuo tarpu Karališkosios Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeris Halvorsenas neslėpė, kad Norvegija pastaruoju metu sulaukia be galo didelių imigrantų srautų tiek iš Lietuvos, tiek iš iš Latvijos.
„Lietuva pagal imigrantų kiekį užimą antrą vietą, o latviai - ketvirtą. Paskutiniaisiais mūsų skaičiavimais, Norvegijoje gyvena 55 tūkstančiai lietuvių. Jie pasiskirstę po visą šalį ir labai ženkliai prisideda prie Norvegijos gerovės“, - sakė Norvegijos ambasadorius.
Jo teigimu, tokie imigrantų srautai – nemažas išbandymas Norvegijai.
„Kai vis daugiau Baltijos šalių gyventojų apsigyvena šalyje, kyla nemažai problemų abiem pusėms. Atvykėliams tenka integruotis, o norvegams priimti juos su visomis tradicijomis, kalba“, - sakė ambasadorius.
Jo teigimu, visiems vaikams, gyvenantiems Norvegijoje, nesvarbu iš kur jie būtų atvykę, turi būti užtikrintos vienodos gyvenimo sąlygos ir teisės į privalomą išsilavinimą. „Taip pat jiems taikoma vienoda vaikų teisių apsauga – tai pagrindinis mūsų tikslas“, - kalbėjo D.M.Halvorsenas.
Jis neslėpė, kad didėjant imigrantų srautams, šeimos, tarp jų ir atvykusios iš Lietuvos, sulaukia vis daugiau vaikų teisių gerovės tarnybų ir tuo pačiu žiniasklaidos dėmesio. Jo nuomone, kartais skandalai keliami nepagrįstai – neįvertinus visų aplinkybių ir vaikų teisių tarnybų darbo pobūdžio.
„Baltijos vyrai atima mūsų darbus“
„Nieko nestebina, kad Suomija sulaukia daug emigrantų iš Estijos. Tačiau pastaruoju metu į šią šalį jau plūsta ir latviai. Tuo tarpu Norvegija išskirtinai sulaukia daug lietuvių“,- apie migracijos srautus į Šiaurės šalis kalbėjo „Nordregio“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Rasmusas Ole Rasmussenas, dirbantis Šiaurės Ministrų Taryboje.
Pasak jo, priešingai, nei vyraujanti nuomonė, kad „tie Baltijos šalių vyrai atima mūsų darbą“, į Šiaurės šalis atvyksta daugiau moterų nei vyrų. Pagrindinis variklis, verčiantis emigruoti, pasak pranešėjo, be abejo yra ekonomika.
„Baltijos valstybėse nedarbas yra didelė problema“, - sakė jis. Daniją atstovaujantis įį R.O.Rasmussenas teigė, kad imigrantai iš Lenkijos sudaro didžiausią atvykėlių į jo gimtą šalį Taip pat didžiausi lenkų imigrantų srautai pastebimi ir Švedijoje bei Norvegijoje.
„Danijos rinkai reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau negali mokėti didelių atlyginimų užsieniečiams. Tokia diskusija vyksta iki šiol. Bet jeigu tu neturi darbo, tu visai nereikalingas“, - svarstė pranešėjas.
Jis pastebi, kad vyrai, atvykę į Daniją, yra menkesnio išsilavinimo nei moterys. jos sėkmingiau integruojasi į visuomenę, lengviau užmezga ryšius nei vyrai. Tarptautinės migracijos tarnybos duomenimis, Švedijoje šiuo metu gyvena apie 7 tūkstančius, Danijoje - apie 8 tūkstančius, Norvegijoje - 55 tūkstančiai imigrantų iš Lietuvos.
