Dar skambant ausyse Pabradės poligone pratybų pabaigą paskelbusioms sirenoms ir per radiją nuskambėjusiai komandai "Endex" ("Pratybų pabaiga"), dar Dragūnų bataliono seržantui barant karį, kodėl tas po komandos dar susprogdino granatos imitaciją ("Taigi buvau žiedą ištraukęs, laikiau rankoje" - "O tai ką, atgal sukišti nemoki?"), pagalvojau, kiek neįtikėtinų dalykų pamačiau ir nufilmavau vienam būsimam TV projektui. Pirmiausia, stebėdamas „mėlyniesiems“ atstovaujančių Vengrijos karių būrio atsitraukimą, maniau kad juos puola mažų mažiausiai kuopa lietuvių. Tačiau nustebau, kad puolančiųjų buvo vos pusantro skyriaus.
Jie vieną po kito nukovė „priešo“ karius ir granatsvaidžių „Carl Gustaff“ ugnimi sunaikino arba privertė pasitraukti vengrų šarvuočius BTR-80. Vėliau, kitame poligono rajone, lietuviai prieštankiniais ginklais „Javelin“ sunaikino daugumą JAV vikšrinių pėstininkų kovinių mašinų „Bradley“. Kitas lietuvių būrys „Karlais Gustavais“ sudaužė du šarvuočius „Stryker“ ir iššaudė nuožmiai besigynusius ir žymiai sunkiau ginkluotus amerikiečių kavalerijos karius.
Ir apgaulės jokios – pratybose buvo naudojamos lazerinės taktinės sistemos MILES, registruojančios kiekvieną pataikymą. Lietuvių taiklumo liudytojai - dešimtys mūsų sąjungininkų „lavonų“ su pypsinčiomis MILES dėžutėmis ant nugaros, bekramtantys sausą davinį ir belaukiantys, kol pratybų vertintojas tą pypsėjimą specialiu raktu išjungs ir nurodys „negyvėliams“, kur jie gali prisijungti prie draugų, kuriems pratybos taip pat jau baigėsi.
Tik mažuma pratybose dalyvavusių lietuvių ant savo ginklų turėjo optinius taikiklius. Pamaniau: jeigu jie taip taikliai šaudo be taikiklių, tai ką jie sugebėtų turėdami „optiką“? Paaiškinimas gali būti tik vienas – pavasarį iš letargo miego pažadinta kariuomenė jau prasimankštino, ir ištisai vykstančios nacionalinės bei tarptautinės pratybos gerokai pagerino karių įgūdžius. Sistemos MILES, imitacinių šaudmenų įsigijimas, daugiau savaičių po atviru dangumi poligonuose – ir rezultatas akivaizdus.
Kariuomenės dienos išvakarės – tinkamiausia proga apžvelgti pokyčius per praėjusius metus. Jei pernai lapkričio 23-sios rytą, atsibudęs ir apsikeitęs sveikinimo SMS žinutėmis su draugais karininkais, per ryto TV laidą būčiau pamatęs reportažą apie amerikiečių kavaleristų kuopą Rukloje ar oro gynybos sistemų „Grom“ pristatymą mūsų kariuomenei, gerai pasipurtyčiau, ar nemiegu, o gal ir pagalvočiau, kad išvakarėse kažko padauginau. Ne, pernai per žinias buvo įprasta išgirsti Krašto apsaugos sistemos vadovų kalbas apie naujus gelbėjimo sraigtasparnius ir laivus, lėtą, bet „bekompromisį“ ryžtą iki 2016 m. išauginti gynybos finansavimą net iki 1 procento bendrojo vidaus produkto.
Rusijos agresija prieš Ukrainą viską pakeitė. Todėl šiame komentare nuoširdžiai pagirsiu kariuomenę nuveikus gerus darbus ir nekritikuosiu Krašto apsaugos ministerijos dėl nepadarytų darbų ar klaidingų sprendimų. Prie kritikos grįšime po šventės.
Vienas svarbiausių akivaizdžių teigiamų pokyčių – kvalifikuoto karinio patarimo atsiradimas. Naujasis kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas visomis progomis pasirodo šalia krašto apsaugos ministro Juozo Oleko.
Nepriklausomai nuo to, ką viešai pareiškia ministras, kariuomenės vadas taip pat viešai pareiškia savo poziciją, kuri dažniausiai būna nepopuliari, tačiau tiksli ir nedviprasmiška. Šaltinių teigimu, ministras ir kariuomenės vadas beveik kasdien posėdžiauja po vieną-dvi valandas, ir toks darbo režimas negali nepaveikti teigiamai ministro išorinės komunikacijos, kuri anksčiau neretai būdavo mažų mažiausiai prieštaringa.
Tiesa, ministras J. Olekas vis dar tebeturi mąstymo ypatybių, susijusių su kariuomenės personalo politika, pvz., griežtai laikosi požiūrio apie šauktinių grąžinimo neperspektyvumą, parlamente „prastumia“ mažesnius kariuomenės ribinius skaičius nei to norėtų prezidentė ar kariuomenės vadas. Tuo tarpu kariuomenės vadas nesyk viešai kalbėdamas apie kariuomenės personalo politiką, pabrėžė, kad siekdamas užpildyti tuščius kariuomenės batalionus, jis neatmeta ir dalinio šauktinių atkūrimo galimybės.
Žymiai aiškesnė tapo bent jau viešai deklaruojama įsigijimų politika. Po Rusijos invazijos Kryme, dar buvusio kariuomenės vado Arvydo Pociaus kadencijos pabaigoje, Krašto apsaugos ministerija suderėjo ir įgyvendino lenkiškų artimojo nuotolio oro gynybos sistemų „Grom“ ir belgiškų taikliojo šaulio ginklų FN SCAR pirkimus, taip atliepdama į karinių ekspertų jau seniai suformuluotus teiginius apie pajėgumų „skyles“ oro gynybos ir Sausumos pajėgų taktikoje.
Svarbu, kad įsigijimus užtikrinantys pareigūnai dabar prižiūrėtų minėtųjų kontraktų vykdymą numatytu laiku, taip pat – ir anksčiau skelbtą kariuomenės turimų 120 mm minosvaidžių, oro gynybos sistemų RBS-70 ir „Stinger“ modernizavimą. Atliepiant į kariuomenės Sausumos pajėgų poreikius, taip pat paskelbta apie tūkstančio naujų šarvinių liemenių, o svarbiausia – itin modernaus prieštankinio ginklo „Javelin“ pirkimą.
Nors Lietuva perka „Javelin“ už mažesnę nei kaimynai estai sumą, kariuomenė gaus naujesnės kartos raketų paleidėjus ir amuniciją nei turima iki šiol (įsigyta praėjusio dešimtmečio pradžioje) ir nei įsigis estai. Krašto apsaugos ministerija taip pat skelbė apie taikiklių šaulio ginklams (pirmiausia automatiniams šautuvams G-36) įsigijimo procesą – jam pasibaigus, kariuomenės Sausumos pajėgos įgis papildomą kovinį pranašumą. Iš amunicijos gamintojų, įskaitant lietuvišką įmonę Giraitėje, kariuomenė pirko šaudmenų, vadinasi, pagerėjo realaus pasirengimo gynybai situacija. Po aktyvaus žiniasklaidos ir valdžios parodyto dėmesio, praskaidrėjo pėstininkų kovinės mašinos projekto aplinkybės ir atsirado prielaidos jau 2015 m. Valstybės gynimo taryboje priimti skaidrius sprendimus dėl šio galimai brangiausio Lietuvos kariuomenės istorijoje pirkinio.
Reaguojant į hibridinio konflikto scenarijus, kariuomenėje sukurtos greitojo reagavimo pajėgos – Algirdo ir Birutės batalionų bazėje kitų padalinių sąskaita sukomplektuotos dvi NATO standartus atitinkančios kovinės grupės su sunkiąja ginkluote, koviniu palaikymu ir aprūpinimu, galinčios reaguoti į krizę jau per dvi valandas po specialaus įsakymo.
Tiesa, Seimas dar turėtų įteisinti tokio specialaus prezidentės įsakymo ir papildomas kariuomenės panaudojimo galimybes ne karo padėties atveju. Šių metų antrąjį pusmetį krašto apsaugai papildomai skirta 130 milijonų litų, taip pat laukiama ir Seimo sprendimo dėl papildomų 400 mln. litų skyrimo krašto apsaugai 2015 metais. Šio sprendimo perspektyvos atrodo pakankamai šviesiai net ir nepaisant atsirandančių naujų nepalankių ekonominių perspektyvų. NATO, ir pirmiausia, Jungtinių Amerikos Valstijų vadovybės sprendimai dėl naujų saugumo priemonių Rytų Europoje atvėrė iki šiol neįsivaizduojamas nuolatinio bendro veikimo su sąjungininkais galimybes. Lietuvos kariuomenės batalionai išmoko sąveikos su šešis mėnesius mūsų šalyje veikusiais lengvais, bet gerai ginkluotais JAV parašiutininkų daliniais, o dabar mokosi veikti su sunkiąja kavalerija ir organizuoti manevrinę gynybą drauge su sąjungininkų sunkiaisiais daliniais.
Nuo pavasario įvyko net kelerios didelės tarptautinės pratybos. Pradedant „žaliųjų žmogeliukų“ medžioklei skirtomis Specialiųjų operacijų pajėgų pratybomis „Liepsnojantis kalavijas“, į kurias buvo įtrauktos ne tik NATO sąjungininkų specialiosios pajėgos, bet ir Lietuvos pasieniečiai ir kitos teisėsaugos institucijos. Baigiant milžiniškomis konvencinės karybos „fiestomis“, tokiomis kaip „Juodoji strėlė“, „Kardo kirtis“, „Kardų susikirtimas“, „Geležinis kardas“, kai Lietuvos poligonus užtvindė tūkstančiai NATO valstybių karių ir šimtai kovinės technikos vienetų.
Ne mažiau svarbu, kad buvo sukelti ant kojų ir teritorinės gynybos padaliniai. Regioniniai batalionai, kartu su vietos savanorių rinktinėmis, surengė pratybas miestuose, taip repetuodami ne tik atsaką į hibridines grėsmes, bet ir sąveiką su vietos valdžios struktūromis, o svarbiausia – parodydami žmonėms, jog kariuomenė yra, ji – čia, ji gins mūsų šalį net ir neturėdama pakankamai ginklų ar pinigų.
Ukrainos žmonių patiriama kančia privertė mus prisiminti turint kovinę dvasią, o svarbiausia – valią gintis. Todėl šiandien ateinančios Kariuomenės dienos proga sveikinu tą valią parodžiusius reguliariosios kariuomenės karius, savanorius, pabudusius šaulius – visus, kurie vos per kelis mėnesius privertė Lietuvą pasikeisti.
