Rusija nemėgsta sėkmės istorijų
E.Lucaso teigimu, Lietuva Rusijos nemalonę užsitraukė dėl tos pažangos, kurią pavyko padaryti atgavus nepriklausomybę: „Rusija nemėgsta jokių sėkmės istorijų, ypač Baltijos šalių, mat jums pavyko daug ką padaryti.“ Anot politikos eksperto, Rusija nori žinoti ir kontroliuoti tai, kas vyksta regione. Jis pateikė Moldovos pavyzdį, kaip įvairios šešėlinės Rusijos struktūros daro didelę įtaką aplinkiniuose regionuose.
„Kartą aš uždaviau labai tiesmuką klausimą apie Moldovą: ko šioje šalyje Rusija siekia? Atsakymas buvo dar tiesmukesnis: „Kad nenutiktų nieko, apie ką mes nežinome, ir kartu nieko tokio, kas mums nepatiktų“, – pasakojo E.Lucasas ir pridūrė, kad itin didelė Rusijos įtaka jaučiama ir Bulgarijoje, kur nuteka sraunios pinigų upės, skirtos įvairiems politikams ir organizacijoms slapta finansuoti.
Svarbiausia – nepanikuoti
Kalbėdamas apie tai, kokios strategijos esant įtemptiems santykiams su Rusija ir itin sudėtingai padėčiai Ukrainoje turėtų laikytis Lietuva, E.Lucasas sakė: „Nepanikuokite. Rusija siekia jus įbauginti ir priversti panikuoti. Kai žmonės panikuoja, jie priima netinkamus sprendimus, o tai lemia du trečdalius nesėkmės. Tai psichologinis spaudimas norint priversti žmones jaudintis, priminti jiems, kad jų šalių politikai korumpuoti, sistema neveikia taip, kaip turėtų, o ir pačios šalys nėra didelės.“
E.Lucaso teigimu, mąstant apie ateitį reikėtų planuoti galimus scenarijus vadovaujantis ne taisykle „jeigu tai nutiks“, o „kai tai nutiks“.
„Reikia būti realistais. Rusija anksčiau ar vėliau supras, kad ir jūs turite veiksmų planą, ir tai bus atgrasantis motyvas. Juk geriausias jaukas plėšikui tai atviros durys, tad ir Rusija žvelgia į mažą šalį, kuri atrodo nepasitikinti savo gynybos galimybėmis“, – kalbėjo pašnekovas.
E.Lucasas priminė atvejį, kai kirsdamas Lietuvos teritoriją mūsų šalyje netikėtai sustojo į Kaliningradą vykstantis traukinys. Anot jo, tokie nutikimai gali labai nesunkiai pavirsti provokacijomis.
Padėdami Ukrainai padėsime sau
Kalbėdamas apie veiksnius, kurie padėtų užtikrinti atsparumą įvairioms provokacijoms, E. Lucasas paminėjo, jog būtina kalbėti apie skaidrią politiką ir politikus bei objektyvią žiniasklaidą.
„Kai matote dūmus, jūs suprantate, kad namas dega, o kai ten (Rusijoje. – Aut.past.) pajunta dūmų kvapą, sako, kad reikia atidaryti langus“, – taip kalbėdamas apie korumpuotą viešąjį sektorių ir politikus skirtumus iliustravo pašnekovas.
„Labai svarbu, kad Lietuvos santykiai su Vakarais būtų skaidrūs. Ne mažiau svarbu kalbėti ir apie žmones, kurie šiandien išgyvena labai sunkius laikus, kalbu apie ukrainiečius. Ukrainai turėtų būti suteikta visa įmanoma pagalba – stiprinami verslo ryšiai, steigiamos universitetų stipendijos jaunimui iš šios šalies. Rusija nori palaužti Ukrainą, siekia, kad žmonės prarastų tikėjimą Europa. Mes negalime to leisti“, – kalbėjo pašnekovas. Jis pabrėžė, kad Ukrainos sėkmė šioje įtemptoje situacijoje reiškia ir Lietuvos bei Baltijos šalių sėkmę.
Rusų verslininkai turi jaustis laukiami
„Kiekvienas žmogus prie šios pagalbos gali prisidėti labai individualiai ir net labai kukliai, bet svarbiausia – vienybė ir solidarumas. Taip pat negalime atstumti rusų, juk nesame nusiteikę prie Rusijos žmones, mes esme prieš režimą. Turime rusų verslininkams parodyti, kad čia, kur galima susikalbėti rusiškai, galima atvykti ir plėtoti savo verslą. Svarbu, kad jie jaustųsi čia laukiami ir turintys perspektyvų“, – kalbėjo E.Lucasas.
Pasak eksperto, Baltijos šalių aukštosios mokyklos gali būti labai patrauklios jaunimui iš Rusijos, o kartu reikėtų pagalvoti apie aukštojo mokslo institucijos įkūrimą regione. Tokie žingsniai, pasak E. Lucaso, būtų rimtas signalas Rusijai, kad jos provokacijos yra atremiamos kitomis, kur kas paveikesnėmis, priemonėmis.
