Ar dėl kraupių tragedijų reikia kaltinti vien tik internetą?

Lietuvą vėl sukrėtė žiaurus nusikaltimas – Šiltutės apylinkėse nužudyta studentė iš Klaipėdos J.Šikšniūtė. Merginą sumušė, išžagino ir žiauriai nužudė savo automobiliu vežęs jaunas vyras V.Jankauskas.

Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos ryto" savaitė

Nov 23, 2014, 4:15 PM, atnaujinta Jan 20, 2018, 7:59 PM

Jis, jau ne kartą turėjęs bėdų su teisėsauga, J.Šikšniūtę susirado socialiniame tinkle „Facebook“, kur ji paskelbė ieškanti, kas pavežtų į uostamiestį.

Socialiniame tinkle apstu viešų, visiems prieinamų grupių, kuriose pigesnio būdo keliauti ieškantys žmonės skelbia, kur nori važiuoti, o norintys užsidirbti ten pat ieško klientų. Taigi tai – laisvas ir niekieno nekontroliuojamas procesas.

Po šios tragedijos iš karto imta svarstyti, ar pagrindinė šios tragedijos priežastis nėra būtent internetas, ar įmanoma kaip nors kontroliuoti tokią rinką, ar apskritai socialiniuose tinkluose nėra per daug laisvės.

Panašių paslaugų praktika jau seniai paplitusi Europoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje egzistuoja specialios vien tam skirtos interneto svetainės, kurių duomenų bazėse lieka užfiksuota, kas, kur kada ir su kuo važiavo.

Iš esmės tą patį galima atsekti ir socialiniame tinkle – juk pareigūnai V.Jankauską greičiausiai aptiko būtent per jo susirašinėjimą su J.Šikšniūte, iš tėvų ar draugų sužinoję, kaip ji susirado vairuotoją.

Taigi tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje viskas priklauso nuo keliaujančiojo asmens – kiek jis pats pasiryžta taip rizikuoti ir ką konkrečiu atveju sako jo nuojauta.

Juk negalima atmesti ir tikimybės, kad šias erdves savo medžioklės plotais nuspręs paversti tiek prievartautojas ar maniakas, tiek pasipinigauti norintis smulkesnis banditas.

Paaiškėjus visą Lietuvą sukrėtusio nusikaltimo detalėms, ir socialiniuose tinkluose, ir anoniminiuose interneto komentaruose pasipylė ne tik prakeiksmų žudikui ir visai jo giminei lavina, bet ir siūlymai bausti kuo žiauresne mirtimi.

Šią tendenciją išryškino ir portalo lrytas.lt atlikta skaitytojų apklausa.

Už tai, kad reikėtų sugrąžinti mirties bausmę žmogžudžiams, be jokių išlygų pasisakė 72 proc. iš daugiau nei 4,5 tūkst. žmonių, o už tai, kad bausmes reikėtų apskritai griežtinti, – 23 proc. Ir tik 3 proc. atsakiusiųjų į šį klausimą respondentų mano, jog pakanka ir dabar numatomų bausmių.

Abejotina, ar mirties bausmės sugrąžinimo besąlygiškai reikalaujantys žmonės supranta ją kaip prevencinę, atgrasymo priemonę. Nors, žinoma, pagrindinis jų argumentas būtų teiginys: žmogžudžiai bijo tik tokios bausmės, o jos nesant jie tampa drąsesni ir įžūlesni.

Daugelis kraujo ištroškusių ir myriop nuteisti reikalaujančių piliečių tiesiog naudojasi proga pademonstruoti principingumą ar dar kartą išlieti šventą rūstybę.

Neabejotina, kad šios minios kol kas neveikia tyrimais ir pažangiausių valstybių, uždraudusių mirties bausmę, praktika grįsti argumentai, jog tokia bausmė tik skatina smurto ir agresijos atmosferą visuomenėje.

Kitaip sakant, ne tik tokie žiaurūs nusikaltimai, bet ir daugelio žmonių reakcija į juos rodo, kiek daug mūsų visuomenėje agresijos, parodomojo šventeiviškumo bei archajiško požiūrio į nusikaltimą ir bausmę.

Tokioje dirvoje neblogai veša ir netgi politikos viršūnėse – parlamente – ūglius leidžia skleidžiama homofobija, siauru nacionalizmu grįstas priešiškumas tautinėms mažumoms ar provinciali krikščioniškų ir šeimos vertybių propaganda.

Ketvirtadienį tai priminė Seime susivieniję valdančiųjų ir opozicijos šventeivos, savo balsais sužlugdę Visuomenės informavimo įstatymo pataisų priėmimą vien dėl to, kad žiniasklaidos etikos reikalų buvo nenorima atiduoti ir į Katalikų bažnyčios atstovų rankas.

Šią savaitę šalies padangę drebino ne tik mirties žmogžudžiams reikalaujančių piliečių ar vyskupų pavadžio žiniasklaidai siekiančių politikų šauksmai, bet ir dar vienos žlugusios turizmo bendrovės apgautų klientų dejonės.

Nesiliauja skandalas dėl žlugusios bendrovės „Fresh Travel“, kuri prie suskilusios geldos paliko per du tūkstančius šauniai, tačiau pigiai troškusių pailsėti lietuvių.

Tai jau ne pirma griūtis turizmo rinkoje, dar vasarą nugriaudėjusio „Go Travel Planet“ sprogimo, po bendrovės nuolaužomis palaidojusio beveik tūkstančio piliečių pinigus, aidas.

Kartu skamba perspėjimai, jog ir pastarasis sprogimas – dar ne paskutinis.

Šiuo atveju, jau, žinoma, nepakanka patarti pigaus poilsio mėgėjams, kad reikia žiūrėti patiems. Visų akys vėl krypsta ne tiktai į šį verslą turintį prižiūrėti Valstybės turizmo departamentą, bet ir į šią instituciją prižiūrinčius ir įstatymus leidžiančius parlamentarus.

Politikai iš tiesų pagaliau sujudo: reikia griežtini turizmo verslą reglamentuojančius įstatymus ir juose numatytas karteles pakelti kur kas aukščiau. Bet kur jie buvo anksčiau?

Premjeras A.Butkevičius stojo už turizmo prievaizdus kontroliuojančios Ūkio ministerijos vadovą E.Gustą. Bet departamento vadovybės galvos, atrodo, vis dėlto risis. Ypač po to, kai ją visiška nekompetencija apkaltino ir pareikalavo pakeisti prezidentė D.Grybauskaitė.

Kažin ar toks šalies vadovės reikalavimas liečia po „Go Planet Travel“ griūties iš departamento direktorės posto išvirtusią buvusią jos klasės draugę R.Balnienę, kuri buvo persodinta į patarėjos kėdę?

O gal tokie reikalavimai – tik prezidentės kerštas bičiulę nubaudusiems valdantiesiems, parodant, kad jie patys nesusitvarko?

Trumpai tariant, šis skandalas krypsta tradicine lietuviška linkme – pagal politikų išskaičiavimus skaudžiausiai nubaudžiant iešmininkus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.