„Tokia sitacija yra nepriimtina, todėl aiškinsimės jos priežastis. Pirmadienį kviečiame Rusijos ambasadorių pasiaiškinti, kadangi kaip paprastai jokios oficialios informacijos nėra, o neformali arba privati informacija yra tokia, kokią matome“, - po Lietuvos kariuomenės dienai skirtų iškilmių žurnalistams sakė ministras.
L.Linkevičius teigė, kad iš to, ką jis šiuo metu girdi, iš pokalbių su pasienio pareigūnais susidaro įspūdis, kad „tai panašu į sistemingą veiksmą“.
„Turime į tai rimtai reaguoti, įsigilinti į situaciją. Tai nėra gera padėtis. Vežėjai nebegali nieko planuoti“, - kalbėjo ministras.
Jo teigimu, šioje situacijoje blogiausia, kad nėra jokios oficialios informacijos.
Rusus supykdė prezidentės pasisakymas
Portalas lrytas.lt primena, kad Lietuvoje viešint NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui, penktadienį surengtoje bendroje spaudos konferencijoje prezidentė pasakė:
„Matome, kad šiandien Rytų Ukrainoje yra Rusijos kariuomenė, Rusijos kariai, tuo tarpu kai pati valstybė tai atvirai meluodama neigia. Valstybė, kuri nurodo savo kariams nusiimti atpažinimo ženklus, kuri įveda kariuomenę ir sunkiąją ginkluotę be atpažinimo ženklų, tokia valstybė turi visus tarptautinio terorizmo požymius“.
O kalbėdama susitikime su Lietuvos šauliais Ukrainą puolančią Rusiją ji apkaltino bailumu. „Kare Ukrainoje kaip ir kiekviename kare – žūsta žmonės ir griaunami gyvenimai bei valstybės. Jis kitoks tik tuo, kad yra slaptas. Iki šiol neigiamas ir bandomas maskuoti propaganda. Tokį karą gali rinktis tik tie, kurie bijo kovos lauke iškelti savo vėliavą“, - sakė prezidentė.
Piktinasi „lietuvišku chamizmu" ir reikalauja boikotuoti
Į prezidentės politinę retoriką sureagavo Rusijos Dūmos deputatai.|Jie ragino nutraukti diplomatinius santykius su Lietuva, reaguojant į prezidentės Dalios Grybauskaitės „chamiškus išsišokimus“, o taip pat skelbti „boikotą Lietuvos uostams“, nutraukiant pervežimus geležinkeliais.
Rusijos liberalų demokratų partijos frakcijos atstovas deputatas Aleksandras Kurdiūmovas interviu laikraščiui „Vzgliad“ sakė: „Nereaguoti į tokius žodžius negalima. Iš tikrųjų tai, ką pasakė Dalia Grybauskaitė, protingas žmogus neturi sakyti. Dabar mažos šalys, kurios priklauso Europos Sąjungai, dedasi didelėmis“.
Sugriežtinti ekonomines sankcijas Lietuvai paragino partijos „Teisinga Rusija“ frakcijos pirmininko pavaduotojas, Dūmos Ekonominės politikos, inovacijų plėtros ir verslininkystės komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Michailas Jemeljanovas.
„Pavyzdžiui, nutraukti importą-eksportą per jų uostus, nutraukti pervežimus geležinkeliais, -pasiūlė M.Jemeljanovas. – Bet čia reikia politinės valios. Mano požiūriu, jie nuo sovietinių laikų gyvena Rusijos sąskaita. Mes apskritai apmokame jų integraciją į ES. O kam tai darome, man taip ir nesuprantama“.Deputatas Michailas Markelovas nuo valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ mano, jog D.Grybauskaitės pasisakymai nedaro garbės nei valstybei, ne asmeniškai jai.
„Manau, kad tai, žinoma, neprives iki šalių santykių nutraukimo. Pernelyg tvirti mūsų tautas jungiantys saitai. Viena vertus, neverta kreipti dėmesio į tokius pareiškimus: kaip sakoma, „šuo loja, karavanas eina“. Bet ir nereaguoti į juos, aišku, negalima. Bet kuriuo atveju eilė priemonių, kurias siūlo URM, turi būti priimta – gal būt, protesto nota“, – samprotavo M.Markelovas.
Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Politinės teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas ragina Lietuva bausti diplomatinėmis arba ekonominėmis priemonėmis.
„Galima pasielgti daug paprasčiau – sumažinti [diplomatinio] atstovavimo lygį, atšaukti ambasadorių. Arsenalas didelis...Galima apsiriboti ekonominėmis priemonėmis. Tai kur kas efektyviau“, - sakė jis.
Pasipiktinimo neslėpė ne ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai. LPK generalinio direktoriaus pavaduotojo Vytautas Kudzys sakė Rusijos agentūrai. „RIA Novosti“:
„Aš nepritariu Putino politikai ir jo veiksmams Ukrainoje, aš juos aiškiai smerkiu. Bet žodis „teroristas“ per stiprus, kad juo būtų galima vadinti visus iš eilės. Susidaro įspūdis, kad mūsų Prezidentūra specialiai stengiasi aštrinti situaciją. Aš negirdėjau nieko panašaus nė iš vienos kitos Europos Sąjungos šalies“.
Kaip teigiama, V.Kudzys pažymėjo, kad Lietuva šioje situacijoje stengiasi būti „šventesnė už šventąjį Tėvą“, pasisakydama griežčiau už pačią Ukrainą.
Jo manymu, savo nuomonę reikšti būtina, bet tai daryti reikia atsargiai, įvertinus savo padėtį pasaulyje.
„Jūsų prezidentė per daug kalba"
Tuo tarpu Lietuvos ir Rusijos pasienyje pradėjo dėtis keisti dalykai. Mašinos su lietuviškais numeriais prie Kaliningrado pasienio stovi valandų valandas.
Vienas vairuotojų, norėdamas iš Lietuvos patekti į Kaliningradą, eilėje prastovėjo penkias valandas. „Rusų pasieniečiai pykčio vairuotojams nedemonstruoja. Vaikšto aplink, pabeldžia krumpliais į automobilį. O kai paklausėme, kodėl neleidžia pravažiuoti, atkirto, kad neva mūsų prezidentė per daug kalba“, - lrytas.lt pasakojo pasienyje buvęs vyras.
Anot jo, iš Lietuvos į Kaliningradą vykstantys vairuotojai, kurių automobiliai – su rusiškais numeriais, stovi toje pačioje eilėje, kaip ir automobiliai su lietuviškais numeriais. Tačiau užvažiavus ant tilto per Nemuną, vedančio iš Panemunės į Sovetską, automobiliams rusiškais numeriais mojama važiuoti be eilės.
Viskas prasidėjo dar penktadienio vakarą, apie 23 val., pasienyje su Rusija dirbantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai pastebėjo, kad kaimyninės šalies tarnybos pradėjo priimti žymiai mažiau automobilių, kurie praėjo patikrą Lietuvos pusėje ir laukė leidimo įvažiuoti į Kaliningrado sritį.
VSAT turi informacijos, kad Rusijos pareigūnai ne tik įsileidžia mažiau mašinų su lietuviškais numeriais, bet ir jų vairuotojams taiko sugriežtintas kontrolės procedūras.
Pavyzdžiui, Panemunės kontrolės punkte per valandą Rusijos pareigūnai į savo šalį leido įvažiuoti vidutiniškai vienam automobiliui su lietuviškais numeriais ir 2–3 vilkikams. Anksčiau per valandą Rusija įsileisdavo daugiau kaip 10 lengvųjų mašinų.
Ramoniškių kontrolės punkte per tris valandas buvo įleidžiamas vos vienas lengvasis automobilis.
Kybartų kontrolės punkte per valandą į Rusiją galėjo įvažiuoti vidutiniškai vienas automobilis, o pavyzdžiui, šeštadienį nuo 8 iki 9 val. Rusija neįsileido nė vienos iš čia laukusių maždaug 40 mašinų. Anksčiau per valandą į Kaliningrado sritį įvažiuodavo ir iki 20 mašinų.
Kad išsiaiškintų tokios situacijos priežastis, Lietuvos pasieniečiai kreipėsi į kolegas Kaliningrado srityje. Šie paaiškino, kad Rusijos pasieniečiai jokių kliūčių įvažiuoti automobiliams su lietuviškais numeriais nedaro, tačiau yra sutrikęs muitinės tarnybos kompiuterinės sistemos darbas.
Oficialaus atsakymo negauta
Apie tai, kad kroviniai iš Lietuvos sunkiai praeina pro Rusijos muitinės patikros postus, sekmadienį skelbė agentūra TASS.
"Rusai, atsakydami kolegoms lietuviams į paklausimą dėl susiklosčiusios situacijos priežasčių, pasakė, kad buvo sutrikęs kompiuterizuotos sistemos darbas ir tvirtino, kad transportui iš Lietuvos netaikomos kokios nors ypatingosios priemonės", - rašo Rusijos naujienų portalas slon.ru“.
Rusijos Federacijos Federalinėje muitinės tarnyboje ir Transporto ministerijoje į agentūros užklausimą nieko negalėjo atsakyti ar kaip nors pakomentuoti.
Tuo tarpu vienos stambios transporto kompanijos atstovas papasakojo agentūrai TASS, jog pastaruoju metu jie susidūrė su sunkumais įforminant iš Rusijos į Lietuvą vežamus krovinius. „Visas mūsų mašinas tikrina ypač priekabiai“, - pridūrė jis.
