Tyli, nes bijo pasmerkimo
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Žmogaus teisių komiteto narė Dalia Kuodytė spaudos konferencijoje, skirtoje akcijos „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ pradžiai, kalbėjo: „Smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacijos forma. Tyrimai rodo, kad smurtas prieš moteris plačiai paplitęs ir tai ne tik Lietuvos, bet ir visos ES problema. Visose ES šalyse apklausus 42 tūkst. moterų paaiškėjo, kad 8 iš 10-ies smurtą patyrusių moterų tai nutyli.
Moterys tyli dėl smurto, nes bijo pažeminimo, pasmerkimo, taip pat neretai manoma, kad smurtas tai ne nusikaltimas, o įprasta santykių praktika“, – kalbėjo Seimo narė.
Smurtą skatina požiūris
Akcijos „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ organizatorė, asociacijos Kauno moterų draugijos direktorė Daiva Baranauskienė konferencijoje kalbėjo: „Šios 16 dienų labai svarbios viso pasaulio žmogaus teisių aktyvistams. Prieš penkerius metus nusprendėme, kad neužtenka tik konferencijos ta proga, reikia daugiau renginių, tad visas šias 16 dienų jų vyks tikrai daug.“
D.Baranauskienė teigė, jog simbolinis akcijos pavadinimas anaiptol nereiškia, kad šias 16 dienų bus tik kalbama apie smurto prevenciją ir skatinama susilaikyti nuo smurto, o visus likusius metus problema pamirštama: „Mes negalime visus metus organizuoti tiek daug renginių, kiek įvyks per šias 16 dienų.“
Akcijos renginiai visoje Lietuvoje prasidės lapkričio 25-ąją, minint Tarptautinę prievartos prieš moteris panaikinimo dieną, o baigsis gruodžio 10-ąją, minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną.
„Mane labai trikdo pareiškimai, kai teigiama, kad pagrindinė prevencija – tai darbas su smurtautoju, bet tai jau jokia prevencija, nes kalbame jau apie pasekmes. Pagrindinė prevencija – darbas su dar nesmurtaujančiais žmonėmis.
Lietuvoje, kad ir kaip būtų, lyčių lygybės nėra, nors ir veikia tai reglamentuojantis įstatymas, o smurtą prieš moteris skatina ne koviniai filmai, o požiūris į moterį kaip į daiktą“, – kalbėjo D.Baranauskienė.
Pagalbos prašymų skaičius didėja, bet finansavimas – ne
Vilniaus moterų namų-krizių centro direktorė Lilija Vasiliauskienė konferencijoje kalbėjo itin aktualia nevyriausybinių iniciatyvų kovojant su smurtu prieš moteris finansavimo tema: „Norime atkreipti dėmesį, kad moterų teisės Lietuvoje šiurkščiai pažeidžiamos, nes nėra skiriama pakankamai dėmesio smurto prevencijai ir pagalbai aukoms.
Šių metų spalį parengėme kreipimąsi į valstybės vadovus, nes didelį susirūpinimą kelia šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma politika. Ministerijos veiklos koordinavimas stringa visais lygmenimis. Galimai ir patys tarnautojai neteisingai suvokia smurto priežastis“, – teigė specialistė ir pabrėžė, kad šiuo metu minėtoje srityje matoma ne pažanga, o akivaizdus nuosmukis.
„Priimami teisės aktai, kurie prieštarauja kitiems dokumentams. Priimtas pažangus įstatymas, kuris numato įvairialypį pagalbos teikimą aukai šiuo metu veikia tik deklaratyviai.
Sistema, kuri buvo pradėta kurti, dabar yra apverktinos būklės. Siekėme, kad visos moterys, kurios kreipiasi į policiją, galėtų gauti valstybės garantuojamą pagalbą. Kai didėja kreipimųsi skaičius, tai nereiškia, kad smurtas auga, tiesiog tai rodo, kad sistema ima veikti ir moterys ryžtasi kreiptis pagalbos, prabilti apie tai, kas vyksta šeimoje. Tai rodo, kad moterys ima pasitikėti pagalba“, – sakė L.Vasiliauskienė ir pridūrė, kad pagalbos prašymų sulaukiama keturis kartus daugiau, bet kol kas politikai į tai neatsižvelgė planuodami finansavimą kitiems metams.
Lankysis namuose
Antradienį pristatyta ir akcija „Gerumo patruliai“. Daugiau nei dvi savaites apie 1000 savanorių suteiks informaciją apie smurto artimoje aplinkoje prevenciją, apie veiksmus, kurių galima imtis, institucijas, į kurias reiktų kreiptis, sužinojus apie tokius atvejus. Be to, projektas įgyvendinamas 45-iose bendruomenėse, miesteliuose ir miestuose. Jais siekiama supažindinti visuomenę su smurto artimoje aplinkoje apraiškomis, jo padariniais, teisinėmis pasekmėmis bei atsakomybe, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui, informuoti apie pagalbos galimybes patyrus smurtą.
Projekto savanoriai kelias dienas dirbs su policijos pareigūnais bei socialiniais darbuotojai – jie bus apmokyti kaip elgtis ir bendrauti su šeimomis, kaip tinkamai suteikti informaciją apie smurtą. Ne paslaptis, kad smurtavimas šeimoje – didelė problema kaimo vietovėse. Projekto rengėjai tikino, kad apsilankys ir socialinių įgūdžių stokojančiose šeimose.
„Problema yra ta, kad tie žmonės, kurie nukenčia, dažniausiai tyli. Miestuose žmonės yra drąsesni, jie kreipiasi pagalbos, tačiau gyvenant mažoje bendruomenėje, savo problemas yra sunku pripažinti“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Ne paslaptis, kad socialiniams darbuotojams, kurie padeda rizikos šeimose gyvenančioms moterims, dažnai tenka patiems slėptis nuo agresyvaus smurtautojo. Ar jauniesiems savanoriams nebus pavojinga lankytis atokiose sodybose? Ministrės teigimu, tai neturėtų sukelti problemų, nes bus bendradarbiaujama su teisėsauga, todėl esant reikalui, bus galima iškviesti pagalbą. Kai kuriuos savanorius lydės ir policijos pareigūnai.
