Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2014 metų spalį buvo 830 litų, Latvijoje, skaičiuojant litais – 964 litai, Estijoje – 1209 litai. Anot K.Miškinienės, 2017 metais lietuviška pensija sieks 905 litus. Tačiau estų pensija jau kitąmet pakils iki 1290 litų, taigi bus beveik keturiais šimtais litų didesnė. Komentarų turbūt nereikia. Jei norite, dar vienas akmenukas į pirmininkės džiaugsmo daržą: lietuvių vidutinė pensija viršija skurdo lygį 19 litų, latvių – 142 litais, estų – 73 litais.
„Sodros“ biudžetas ir šiemet, ir kitąmet bus deficitinis, atitinkamai 1,2 ir 0,589 mlrd. litų skylė. „Sodra“ neišbrenda iš deficito jau nuo 2008 metų, per šį laikotarpį sukaupta „Sodros“ skola 2015 metais pasieks košmarišką 12,8 mlrd. Lt dydį, nors anksčiau buvo sakoma, kad jei skola peržengs „Sodros“ biudžeto dydį, tai įvyks kažkas baisaus. Kaip matome, nieko neįvyko, nors kitąmet „Sodros“ išlaidos pasieks 11,7 mlrd. litų dydį, ir visi tyli. Beje, Latvijos socialinis biudžetas šiemet bus be deficito (+448 mln. Lt), panašus bus ir kitąmet.
Lietuviškos pensijos nuo 2009 metų nedidėja. Turiu mintyje ne naujus pensininkus, kurių pensija yra didesnė už senųjų, nes juk atlyginimai šiaip ar taip po truputį kyla, tuo pačiu ir pensijos, arba pačios „Sodros“ pasiūlytą pensijų didinimo būdą – skaičiuoti pensijas remiantis nuo 1994 metų gautais atlyginimais, – bet tuos senuosius, kurių pensija apskaičiuota pagal dar 2009 metais nustatytą 1488 litų draudžiamųjų pajamų dydį, o jis nesikeičia jau šešerius metus. Latvijoje ir Estijoje tokio „užmarinavimo“ nebuvo, todėl ten pensijos kilo kasmet, kol mus pralenkė negrįžtamai.
Kodėl Lietuvos pensininkų pensijos atsiliko nuo latvių ir estų? Atsakymas paprastas: „Sodra“ nesukaupia pakankamai pinigų pensijų didinimui. Tuomet kitas klausimas: tai gal ištaško pinigus ne pensijoms, bet velniaižin kam? Pasvarstykime, šįkart užmesdami akį į pusmilijardines sumas, kasmet atseikėjamas pensijų fondams. Beje, žinomas ekonomistas Žygimantas Mauricas šiuos fondus vadina ne pensijų, bet skolų fondais, t.y. kaupiančius ne pensijas, bet „Sodros“ skolas.
Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad daugiau nei prieš dešimtmetį sumanius kaupti, nepagalvota iš kur rasis pinigų tam kaupimui. 2002 m. priėmęs Pensijų reformos sistemos įstatymą, gudruolis Seimas nutarė, kad pusė milijardo litų yra visiški niekai, todėl socialinio draudimo įmokos tarifo nė nemanė padidinti. Esą pinigų kiek tik nori be „Sodros“ yra Privatizavimo fonde, valstybės biudžete, taip pat „kituose“ finansavimo šaltiniuose. Deja, minėtame fonde tokių sumų seniai nėra, o antrajame šaltinyje pinigų neužtenka net tiesioginėms valstybės funkcijoms, taigi, lieka paskutinis šaltinis – pinigus skolintis. Prisiskolinome keliolika milijardų.
Pačios „Sodros“ pinigų rezervo seniai nėra, jo niekad ir nebuvo, jis būdavo akimirksniu „suvalgomas“. O juk sveika logika sakytų: negalima taupyti skolintais pinigais. Deja, taupo, nors nuo 2008 m. „Sodra“ sėdi biudžeto minuse.
Kaip tik tais metais reikėjo visiems pasakyti: ponios ir ponai, „Sodra“ neturi pinigų taupymui. Taupymą stabdome, nes reikia pramisti šiandieną. Deja, niekas to nepasakė, bet lindo į skolas ir turime ką turime – blogiausią socialinio draudimo biudžeto padėtį ne tik Baltijos kraštuose, bet, ko gero, ir Europoje. „Sodros“ skola nuo 2008 iki 2014 metų išaugo 1000 kartų: nuo 11 milijonų iki 11 milijardų litų.
Ką daryti ir skubiai? Anot minėto ekonomisto, subalansuoti deficitinės „Sodros" biudžetą reikia per artimiausius šešerius metus, nes dėl didėjančio pensininkų – jų 2024 m. padaugės 4 proc., ir mažėjančio darbingų žmonių skaičiaus - jų sumažės net 22 proc.(!), padėtis ateityje tik prastės. Vadinasi, tą, ką reikėjo pasakyti 2008 metais, reikia sakyti šiandien. Lįsti į milijardines skolas dėl tolimos ateities pensijų, kai netoliese gaudžia patrankos, turiu galvoje, aišku, ne draugiškus manevrus Lietuvoje, o tikrą karą Ukrainoje, yra valstybinis naivumas, ir tai tik švelniai tariant.
Bet gal tos pensijos iš tikro išgelbės Lietuvos žmones? Paskaičiuokime. 2013 metų vidutinė pensijų fondų išmoka buvo 5845 litai. Padalinkime šią sumą iš 20 metų, o šiuos dar į 12 mėnesių – tiek maždaug laiko gyvena išėję į pensiją Lietuvos žmonės. Gausime 24,3 litų. Ar daug? Galite sakyti – nemažai.
Betgi skaitykite įstatymus: Fondų dalyviams „Sodros“ pensijų dydis proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtą „Sodros“ įmokos dalį. Taip aiškina Pensijų sistemos reformos įstatymas. Kiek mažinamas, nurodo socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnis.
Skaičiuokime: pagal pateikiamą formulę, turint 40 metų darbo bei pensijų kaupimo stažą ir skaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą „2“ (t.y. uždirbant 2976 litus), hipotetinė „Sodros“ pensija sumažėtų nuo 1099 iki 971 litų, skirtumas 128 litai.
Tarytum numatydama, kad tokie skaičiai neįkvėps žmonių dalyvauti tuose pensijų fonduose, valdžia sugalvojo masalą: jei žmogus pensijų fondams perves 1 proc. nuo savo algos, tai valstybė irgi pridės 1 proc. šalies vidutinio atlyginimo iš valstybės biudžeto.
Pastarajam tikslui - skatinamosioms įmokoms į pensijų kaupimo fondus mokėti šiemet iš biudžeto atseikėta fantastinė suma – 90 mln. litų (kokia turtinga valstybė!). Atkreipkime dėmesį: ne dabartinei „Sodrai“ ir jos vargšams pensininkams gelbėti, bet tolimos ateities žmonėms, betgi negarantuojant, kad tie pinigai ką nors uždirbs. Lygiai tokia pati garantija, kad ir pradirbs. O dabartiniai pensininkai palauks...
Ž.Mauricas savo pasiūlymus ir nuogąstavimus išdėstė dar rugsėjo 3 dienos spaudos konferencijoje. Manyčiau, kad nuo to laiko Seimo socialinių reikalų komitetas tikrai galėjo susitikti su ekonomistu ir padiskutuoti, ką daryti su „Sodra“, o iš esmės – su Lietuva. Deja, nesusitiko.
Vietoje to, komiteto pirmininkė sukūrė optimistinį straipsnį apie žvilgančią perspektyvą: 2017 metais beveik pasiekti Estijos 2009 metų pensijų lygį. Tais pačiais metais, beje, žadama „Sodros” biudžetą pagaliau subalansuoti. Bet tokių pažadų girdėjome jau ne kartą, pvz., 2011 m. buvo kalbama apie “Sodros” balansą jau šiemet.
Minimame straipsnyje K.Miškinienė dar dėsto, kad “galimybės didinti pensijas ir kitas išmokas priklauso nuo to, kiek įmokų bus sumokėta, o jų bus sumokama daugiau, jeigu dirbantieji turės daugiau paskatų draustis”.
Kaip gi nesutiksi – tikra teisybė, bet tos paskatos atsiras, tik kai dirbantiesiems bus garantuota, kad “Sodra” vėl pradės reguliariai didinti pensijas, apskritai - protingai tvarkysis, o ne laidys tų dirbančiųjų pinigus tolimoms svajonėms, tuo pačiu kaupdama skolas mūsų vaikams ir anūkams.
