Profesorė Sarmitė Mikulionienė, paklausta, ar esama tiesos prognozėse, jog po 10–15 metų, jei Lietuvos demografinė politika nesikeis, šalyje neliks kam dirbti, sakė: „Akivaizdu, kad turime labai rimtai atsižvelgti į esamas demografines tendencijas. Garsūs pasakymai, kad netrukus išmirsime ar išsivažinėsime, rezultato tikrai neduos, reikia į situaciją žiūrėti racionaliai. Nors ir deklaruojame, jog mylime vyresniąją kartą, bet kad žodžiai virstų darbais, būtina tris kartus paraginti, kad būtų kas nors padaryta.“
S. Mikulionienės teigimu, Lietuvoje esama susiformavusio požiūrio į vyresniąją kartą, kuris atsispindi net ir politikų kalbose: „Siunčiama žinia, kad vyresnio amžiaus piliečiai yra antrarūšiai. Viskas pirmiau turi būti skiriama jaunimui, o kas jau atliks, bus paskirstyta vyresnio amžiaus žmonėms. To pavyzdys – pensijų grąžinimo ir kiti socialinės politikos klausimai.“ Tokiu požiūriu neretai ima vadovautis ir patys vyresnio amžiaus žmonės ir anksti pasitraukia iš aktyvaus socialinio gyvenimo. Pašnekovė tokį reiškinį pavadini „socialinės mirties“ terminu, kai žmonės renkasi pasyvų gyvenimą.
„Svarbu, kad vyresnio amžiaus žmonės patys jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais, o kartu ir jaunoji karta juose įžvelgtų potencialą“, – kalbėjo mokslininkė ir pridūrė, kad gerosios praktikos pavyzdys galėtų būti Trečiojo amžiaus universitetas, suburiantis įvairiai veiklai vyresnius žmones.
Darbdaviai ieško neegzistuojančių darbuotojų
Anot profesorės, Lietuvoje darbdaviai ieško mistinių darbuotojų personažų: „Ieškomi mistiniai asmenys, kurie atrodytų jauni, bet turėtų patirtį. Norima, kad derėtų jaunystė ir patirtis, bet juk taip nebūna. Net, tarkime, 35 metų darbuotojas taip pat yra blogai, nes jei tai moteris, ji gali gimdyti, reikia slaugyti vaikus ir pan.“
Darbdavio požiūris į darbuotoją yra darbo organizavimo kultūros dalis. Lietuvoje neabejotinai yra ir pozityviosios praktikos pavyzdžių, bet dažnam lietuviui vis dar sunku pasakyti darbdaviui, kad jis ketina prižiūrėti vaiką ar lydėti savo seną motiną ar tėvą pas gydytoją.
„Vis dar sunku darbdaviams žiūrėti į žmogų ir jo šeimą kaip į visumą. Tai požiūrio dalykai, nes jei manytume, kad kurie nors dalykai mums yra svarbūs ir reikalingi, atsirastų įstatymai, kurie tai reglamentuotų, ir sankcijos, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo. Bet kol kas tokias problemas išgyvename asmeniškai, skaudžiai, bet elgiamės kaip stručiai, kurie slepia galvą smėlyje – apsimetame, kad čia nieko tokio“, – kalbėjo S.Mikulionienė.
Pašnekovės teigimu, tikrai ne visiems vyresnio amžiaus žmonėms reikia pagalbos, o neretai vyresniųjų turimas potencialas ir patirtis tiesiog neatrodo vertingi.
Japonijoje – 90-metė orų pranešėja
Paklausta, kaip skirsis demografinė situacija Lietuvoje po 5–10 metų, pašnekovė sakė: „Sunku prognozuoti, norėtųsi, kad būtų pozityviau. Pavyzdys galėtų būti Japonija, kurios visuomenė taip pat sparčiai sensta, bet požiūris kitoks: orų mergaite televizijoje dirba 93 metų senolė, o ligoninės direktorius, būdamas 80-ies, neturi jokių problemų dirbti. Mes dar neišaugome iš sovietinio mąstymo, kai žmogus buvo niekas.“
S.Mikulionienė pabrėžė, kad Lietuvos demografinės problemos yra kompleksinės, tad ir sprendimai turėtų būti kompleksiniai.
Gimstamumą lenkia mirtingumas
„Lietuvos demografinė situacija ir ateities scenarijai“ – tokiu pavadinimu diskusiją Seime organizavo Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas ir Seimo narė Giedrė Purvaneckienė. „Kai manęs klausia, ar lietuviai pradėjo gimdyti mažiau vaikų, tikrai nesutinku, nes jie tai daro Airijoje, Norvegijoje ar kur kitur. Jaunų tėvelių yra, bet jie kuria šeimas“, – kalbėjo A. Sysas ir pridūrė, kad būtina rimtesnė Lietuvos demografinės padėties analizė.
Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė, kalbėdama apie šalies demografinę situaciją, sakė: „Pastaruoju metu jaučiamas savotiška nusiraminimas, nes neva 2012–2013 metais esminių demografinių pokyčių Lietuvoje nebuvo. Iš tiesų sustojome dugne, iš kurio prieš tai po truputį ėmėme kopti.“ Anot profesorės, tyrimai rodo, kad šalyje gyventojų skaičius nuosekliai mažėja labai sparčiai: „Šiame šimtmetyje Lietuvos gyventojų skaičius mažėja sparčiausiai iš visų ES. Tai lemia aktyvi emigracija, mažas gimstamumas ir didelis mirtingumas. Šalyje kasmet sumažėja 10 tūkst. gyventojų dėl to, kad gimstamumas mažesnis už mirtingumą.“ Paskutinis surašymas parodė, kad šalyje itin mažėja vaikų ir jaunimo, o stabilus yra tik pagyvenusių žmonių skaičius. „Šis rodiklis net linkęs augti. Nors Lietuva nėra pati seniausia visuomenė Europoje, mes senėjame sparčiausiai“, – kalbėjo profesorė.
„Nuo 2005 metų gimstamumo rodiklis akivaizdžiai didėja, bet jis nėra pakankamas. Šiuo metu šeimos kuriamos vėliau, tad ir vaikai gimsta vėliau. Vis daugiau moterų gimdymą linkusios atidėti, bet tokios pat tendencijos pastebimos ir kitose ES šalyse. Tiesa, geresnė padėtis Estijoje, bet tai pavyzdys itin sėkmingos šeimos politikos, kuri leido sėkmingiau įgyvendinti pokyčius“, – apie gimstamumo tendencijas kalbėjo mokslininkė.
Lietuvoje – didžiausias mirtingumas ES
Lietuvoje fiksuojamas pats didžiausias mirtingumas tarp visų ES šalių, taip pat ir trumpiausia vyrų gyvenimo trukmė. „Senosiose ES šalyse vyrų mirtingumas mažėjo, o vidutinė gyvenimo trukmė didėjo, bet Lietuva smarkiai atsiliko net nuo kaimyninių Estijos bei Latvijos ir nuo ES vidurkio. Tokį didelį mirtingumą lemia gyvenimo būdo ypatybės, tokios kaip žalingi įpročiais ir kiti sveiką gyvenseną ignoruojantys faktoriai. Itin dažna mirties priežastis – kraujotakos sistemos ligos“, – kalbėjo specialistė ir pridūrė, kad vyrų mirtingumas susijęs su alkoholio vartojimu. Itin nerimą specialistams kelia ir vyrų savižudybių statistika.
Kalbėdama apie prognozes V.Stankūnienė sakė: „Kokių optimistinių prielaidų bebūtų, vis tik kalbame ir apie esamą situaciją. Tai, kad šalyje mažai vaikų ir jaunimo bei kartos, kuri dabar gali gimdyti vaikus taip pat nėra labai skaitlinga nėra labai optimistiniai rodikliai, bendros gyventojų skaičiaus augimo prognozės nedžiugina.“
Anot mokslininkės, nuo 2080-ųjų vyrų vidutinė gyvenimo trukmė viršys 80 metų, o moterų net – 90. 2040-aisias metais gyventojų skaičius bus mažesnis nei du milijonai, paskui mažės iki 1,9 mln.
Prognozuojamas itin didelis darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas, bet itin didelę visuomenės gyventojų dalį sudarys vyresnio amžiaus žmonės.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė teigė, pastebimas emigracijos mažėjimas ir imigracijos didėjimas. „Europai iki 2050-ųjų metų reiks apie 500 milijonų imigrantų, kartais šis poreikis tenkinamas kitų šalių narių sąskaita. Iš Baltijos šalių stabilų neigiamą imigracijos prieaugį šiuo klausimu turi tik Lietuva ir Latvija.“
Emigrantai grįžta
Anot A. Sipavičienės, auga grįžtamoji emigracija, bet ar ši tendencija stabili – kol kas anksti prognozuoti. Pagrindinėmis migracijos priežastinis dažniausiai tampa ekonominės bei su socialiniu saugumu susijusios priežastys.
A. Sipavičienės teigimu, auga grįžtamoji emigracija, bet ar ši tendencija stabili – kol kas anksti prognozuoti. Pagrindinėmis migracijos priežastinis dažniausiai tampa ekonominės bei su socialiniu saugumu susijusios priežastys.
Anot specialistės, dažniausiai sprendimą išvykti iš šalies priima darbingi, turintys geresnį išsilavinimą nei esamas šalies išsilavinimo vidurkis. „Esama ne tik ekonominių, bet ir socialinių pasekmių, kurių tikrasis poveikis pasimatys ateityje“, – kalbėjo A. Sipavičienė ir pridūrė, kad idėja kuri apie migracijos centrą grįžtantiems yra gera iniciatyva.
