Šis radinys dabar gali pasitarnauti ir kaip Lietuvos ginklas ginantis nuo Maskvos informacinio karo atakų: Kremliaus propagandistai atkakliai tvirtina, jog lietuvių tautos dauguma sovietinę armiją pasitiko su gėlėmis, priešinosi tik „banditai“.
Partizanų archyvą aptikę Ariogalos (Raseinių r.) gimnazistai, jaunieji šauliai Justinas Balčius ir Ignas Kringelis teigė nebijantys Vladimiro Putino ir pasiryžę ginklu ginti Lietuvą.
Didžiausią per pastaruosius 15 metų partizanų archyvą Ariogalos gimnazistai atrado atsitiktinai, talkos metu tvarkydami Prisikėlimo apygardos laisvės kovotojų bunkerį Daugėliškio miške.
Žuvusiųjų štabo dokumentai
„Baslį tempiau ir pastebėjau, kad iš paskos velkasi iš po lapų krūvos išlindusi kažkokia metalinė dėžutė. Atidariau, pamačiau į laikraščius susuktus ritinius. Parodžiau savo draugui Ignui, supratome, kad tai dokumentai“, – pasakojo Ariogalos gimnazijos 4a klasės moksleivis Justinas Balčius.
Vaikinai dėžę su dokumentais iš karto nunešė ir parodė istorijos mokytojui, Ariogalos šaulių 13-osios kuopos vadui Andriui Bautroniui.
Jis iš karto suprato, kad radinys yra iki šiol nerasta Prisikėlimo apygardos vado štabo, kuriam vadovavo Leonardas Grigonis-Užpalis, dalis.
Bunkerio, kaip ir paties partizanų vado L.Grigonio-Užpalio, likimas vertas kovinio trilerio siužeto. Tik, deja, be laimingos pabaigos.
Prisikėlimo apygardos štabavietę sovietų saugumo NKVD būrys apsupo ir partizanus sunaikino 1950-ųjų birželį.
Beveik visi lietuviai kovotojai žuvo, tik partizanas Juozas Zinius-Nemunėlis buvo kontūzytas ir pateko į nelaisvę. Vežamas į Kauno kalėjimą jis dar spėjo ryšininkui Albinui Kęstučiui Bersėnui pranešti, kad prie upelio į skruzdėlyną yra įkišti slapti partizanų dokumentai.
Praėjus beveik 50 metų, 1997-ųjų spalio mėnesį netoli susprogdinto bunkerio vietos A.K.Bersėnas surado Prisikėlimo apygardos štabo archyvo likučius ir perdavė juos Genocido aukų muziejui.
Padės rasti tiesą
„Veikiausiai archyvas buvo išskaidytas, galbūt slaptumo tikslais. Turbūt paslėptas po kelmu. Laimė, kad juos aptiko sąmoningi moksleiviai, nepakliuvo į rankas kokiam nors medžiotojui ar kitam atsitiktiniam asmeniui, kuris gal būtų netyčia suplėšęs dokumentus, norėdamas pažiūrėti, kas ten yra“, – pastebėjo mokytojas A.Bautronis.
Dokumentai buvo sušlapę, pradėję pelyti. Jie šiuo metu restauruojami ir saugomi Lietuvos ypatingajame archyve.
Iki šiol pavyko išdžiovinti ir apžiūrėti keletą dokumentų. Tai – partizanų karo lauko tribunolo nuosprendžių protokolai. Tokius nuosprendžius laisvės kovotojai skelbė okupantams, jų aktyviems parankiniams, provokatoriams.
„Sovietinė propaganda partizanus vadino banditais ir teigė, jog jie žudė taikius žmones, valstiečius. Tai netiesa. Partizanai vadovavosi Baudžiamuoju statutu“, – aiškino Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Remeika.
Istorikai jau nustatė, kad pokario laikais daug nekaltų žmonių Lietuvos kaime išžudė NKVD smogikai, apsimetę partizanais, siekdami suteršti antisovietinio pasipriešinimo judėjimą. Kaimuose anuomet siautėjo ir kriminaliniai nusikaltėliai, neretai prisidengdami partizanų vardu.
Todėl karo lauko nuosprendžiai padėtų atskleisti, kokius asmenis ir už ką nubaudė partizanai, o kurios šeimos buvo nuskriaustos tik jų vardu prisidengus.
Duos atkirtį Maskvai
Pastaruoju metu pokario kovas siedami su šiais laikais aktyviai juodina Maskvos propagandos šakalai, tokie informacinio karo provokatoriai kaip rimtų Rusijos istorikų niekinamas Aleksandras Diukovas.
Todėl Ariogalos gimnazistų radinys gali pasitarnauti tiesai ir šiuolaikinio informacinio karo fronte, kuriame istoriniai argumentai yra plačiai naudojamas ginklas.
„Be abejo, dar reikia nemažai laiko, kad galėtume nuspręsti apie tikrąją Ariogalos radinio vertę istorijos mokslui. Tai ne pirmas partizanų archyvo radinys. Būtų puiku, jei restauravę dokumentus rastume partizanų dienoraščių. Iš jų galima labai daug sužinoti, atskleisti mažai žinomus pasipriešinimo kovų faktus“, – kalbėjo istorikas K.Remeika.
Jaunuoliai V.Putino nebijo
Partizanų dokumentai rasti atsitiktinai, bet rado juos neatsitiktinių žmonių rankos. Aštuoniolikmečiai Ariogalos gimnazistai Justinas Balčius ir Ignas Kringelis – jauni šauliai patriotai, besidomintys pokario laisvės kovomis, atidžiai sekantys įtemptą dabartinę tarptautinę padėtį, konfliktą Ukrainoje.
J.Balčius sako: „Lietuva man yra viskas.“ Vaikinas tvirtino nebijantis agresyvių Rusijos, jos prezidento V.Putino grasinimų ir pasirengęs, jei reikės, pasekti miškuose laisvę gynusių prosenių pavyzdžiu.
I.Kringelis tvirtino, jog baigęs mokyklą neketina išvykti į užsienį laimės ieškoti.
„Nenoriu niekur išvykti iš Lietuvos. Norėčiau pakeliauti po pasaulį, atostogauti užsienyje. Bet savo gyvenimą matau tik Lietuvoje“, – kalbėjo Ignas.
Pilietis – dar ne patriotas
Patriotines vertybes Ariogalos jaunuoliams skiepija istorijos mokytojas A.Bautronis. Jis neigia įsigalėjusią nuomonę, esą šiuolaikiniai jaunuoliai visiškai sumedžiagėję, jiems rūpi tik įsigyti prašmatnų automobilį ir naujausio modelio išmanųjį telefoną, o tėvynė – ten, kur didesnį atlyginimą moka.
„Mūsų jaunimas šaunus. Tik jų patriotizmas gal kitoks nei vyresnės kartos. Dabartiniai jaunuoliai mažiau skanduoja patriotinių šūkių, kitaip išreiškia savo meilę Tėvynei“, – tikino A.Bautronis.
Jo nuomone, atsižvelgiant į agresyvią Rusijos laikyseną, taip pat jos priešišką propagandą, mokyklose reikėtų įdiegti karinio patriotinio auklėjimo pamokas.
„Pagrindinis dėmesys gal būtų skiriamas ne grynai karybai, bet patriotinėms vertybėms. Mūsų šalyje kažkodėl painiojamos pilietinės ir patriotinės vertybės. O ta juk ne tas pats“, – teigė istorinį lobį radusių Ariogalos gimnazistų mokytojas.
